Šluoteliniai flioksai: viskas apie jų auginimą
Kai kurių gėlių vaizdas ir kvapas mums pažįstami iš vaikystės. Tokie yra šluoteliniai flioksai (Phlox paniculata).
Dauginimas. Pats paprasčiausias būdas pasidauginti šluotelinių flioksų – dalijant kerą. Palankiausias laikas – balandis–gegužė, kai pasirodo ūgliai, arba rugpjūtis, baigiantis žydėjimui. Labai svarbu naujus kerus gerai palaistyti, kad prigytų. Pavasarį, augalams vos nubudus, aštriu peiliu galima nupjauti šakniastiebio dalį su keliais pumpurais – dar vienas būdas. Dauginti žaliaisiais auginiais galima visą vasarą, bet tai kiek sudėtingiau – reikalingas inspektas. Rečiau sėjamos sėklos. Sėjama rudenį, o pavasarį, kai išleidžia 2–3 tikruosius lapelius, daigai išpikuojami.
Dirvožemis. Nors flioksai mėgsta drėgnesnes vietas, telkšantis vanduo, suslėgta sunki žemė netinka. Puikiai tiks purus, vandeniui laidus priemolis, pagerintas perpuvusiu mėšlu, kompostu. Šie augalai pakenčia lengvai rūgščią dirvą, geriausiai auga neutralioje, o šarminėje skursta. Jie mėgsta pelenus (tai ir prevencinė priemonė nuo ligų, ir trąša, o žiedų spalva tampa intensyvesnė), bet piktnaudžiauti negalima, kad pH netaptų per didelis.
Vieta. Jei norite, kad žiedai neišbluktų nuo saulės, sodinkite ten, kur ji nekaitina per pietus. Vakarinė, rytinė saulė pageidautina, mat jei flioksų karalystėje pavėsinga visą dieną, jie auga prastai, ištįsta, sumenksta ir mažai žydi. Geriausia nuo vėjų apsaugota vieta.
Laistymas. Flioksai mėgsta vandenį. Ypač dažnai laistyti reikia padaugintus augalus, o ir visą augimo laikotarpį ir per žydėjimą drėgmės neturėtų trūkti. Telkšančio, susilaikančio vandens šie augalai nemėgsta, dėl jo trūkumo tampa nedekoratyvūs. Karštą dieną nelaistykite šaltu vandeniu – suskilinės stiebai.
Tręšimas. Pavasarį pasodinus į derlingą dirvą, rudenį flioksų reikia nepamiršti patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Pavasarį, vos nutirpus sniegui, vėl skubame į gėlyną su azoto, o kraunant žiedinius pumpurus – su azoto ir kalio trąšomis. Palepinkite ir mikroelementais – kai jų trūksta, galimi fiziologiniai augimo sutrikimai. Flioksai gausiu žydėjimu atsidėkoja tik gavę pakankamai maisto medžiagų.
Žydėjimas. Šluoteliniai flioksai skirstomi į ankstyvus (pražysta birželį), vidutinio anktyvumo (liepą) ir vėlyvuosius (rugpjūtį–rugsėjį). Kiekvienas žiedynas puošnus būna mažiausiai mėnesį, todėl derinant skirtingas veisles galima sukurti gėlyną, žydintį nuo pirmojo vasaros mėnesio iki rudens šalnų. Nors šluoteliniai flioksai asocijuojasi su aukštesniais gėlyno augalais (siekia iki 1 m), yra ir vidutinio augumo (50–60 cm), ir žemų (30–40 cm), tinkamų auginti vazonuose. Skiriasi ir žiedynų formos (rutuliška, skėtinė, ovali, piramidinė), ir žiedų spalva (įvairių atspalvių raudona, rausva, violetinė, balta, kelios), taigi kiekvienas sodininkas išsirinks augalą pagal savo skonį.
Ruduo. Rudenį reikia nukirpti nužydėjusius flioksus, supurenti dirvą, nupurkšti Bordo tirpalu ir pamulčiuoti. Pastebėta, kad ryškesnėmis spalvomis žydintys flioksai labiau nukenčia žiemą – jiems vėlyvą rudenį reikia storesnio mulčio sluoksnio.
Problemos. Dažniausiai flioksai kenčia nuo miltligės, ypač susodinti per tankiai. Problema sprendžiama purškiant fungicidais, išpjaunant pažeistus stiebus birželio pradžioje, rudenį kruopščiai surenkant ir sudeginant visą žaliąją masę. Kai kurie gėlininkai pataria rudenį nupjautus kerelius apibarstyti pelenais. Gera žinia – ne visos veislės jautrios, yra ir atsparių miltligei, tik prieš įsigydami kerelį to pasiteiraukite pardavėjo.
Pixabay nuotr.
