Šparagai – karalių stalo dovana
Šparagai ant mūsų stalo atsirado prancūzų dėka. Kadaise šios daržovės buvo prieinamos tik karaliams. O kuo jos vertingos šiais laikais ? Kaip auginti ir gaminti? Apie viską iš eilės.
Šparagai kitas daržoves lenkia folio rūgšties kiekiu. Ši medžiaga stabdo raukšlių susidarymą, stiprina plaukus ir užkerta kelią ankstyvam žilimui, o oda tampa lygi, elastinga. Sultys – pripažinta priemonė nuo celiulito, pabrinkimų. Jomis naikinami apgamai, nuospaudos. Dėl šių savybių šparagai laikomi grožio daržovėmis. Be vitaminų A ir C, juose yra asparagino, mažinančio arterinį kraujospūdį ir stiprinančio širdį.
Yra keli šparagų varietetai – baltieji, žalieji ir raudonieji. Kad ir kokios spalvos šparagus pasirinktumėte, svarbu, kad jie būtų švieži, nes jau po 3–4 dienų skonis suprastėja, dingsta aromatas. Šparagų, tiksliau vaistinių smidrų (Asparagus officinalis L.), galima užsiauginti iš sėklų. O galima ir iš šakniastiebinių auginių, kurie parduodami mugėse ar turguose. Jie sodinami eilėmis, šalpusniui pražydus. Atstumai tarp eilių – 1 m, tarp augalų – 30–40 cm. Auginiai užpilami 6–8 cm storio žemių sluoksniu. Jei pavasarį trūksta drėgmės, jie apkarsta, jei per šlapia – gali pradėti pūti. Svarbu, kad dygstantys ūgliai būtų apkaupti arba uždengti specialia šviesos nepraleidžiančia danga. Tamsoje užaugę šparagai būna traškesni, geresnio skonio. Derlius pradedamas imti trečiaisiais metais po pasodinimo.
Danguolė Stundžaitė
