Svogūninės gėlės šalia medžių
Pavasaris – nuostabus metas. Kai tik saulės spinduliai sušildo dirvą, iš gilaus žiemos pabunda gamta. Medžiai ir krūmai apsivelka žalią drabužį, pasirodo svogūninių gėlių žiedai. Rudenį reikia pasirūpinti, kad atėjus atgimimui sodas pasipuoštų. Pavėsio daugelis svogūninių gėlių nemėgsta, tačiau ūksmingas vietas po medžiais, krūmais, kurios dar nėra pasidabinusios lapija, jomis galima apsodinti. Šviesiame šešėlyje pasirodę žiedai privers smarkiau ir dažniau plakti širdį.
Ar augs tulpės, narcizai ir margutės pavėsyje?
Pavasarį daugiamečių žolynų grupės, mišrios jų ir sumedėjusių augalų kompozicijos atrodo nykokai. Krūmų ir medžių šakos būna dar nuogos. Pilna tuščios vietos. Būtent ten ankstyvą pavasarį gali žydėti svogūninės gėlės. Jų pasodinkite tarp daugiamečių žolinių augalų ir krūmų, po dekoratyviniais medžiais, vaismedžiais. Rugpjūtį pradėkite planuoti, kur sukišite svogūnėlius rugsėjį arba spalio pradžioje, kad suspėtų išleisti šakneles ir pasiruoštų žiemai. Tuomet pavasarį, kai pasitrauks šalčiai, pumpurai prasikals iš žemės ir pavirs žiedais.
Galvoje pirmiausia ima suktis mintis apie populiariausius augalus – tulpes (Tulipa) ir narcizus (Narcissus). Visiškas pavėsis pastariesiems augalams netinka. Narcizai nustoja žydėti ir ilgainiui išnyksta. Šiek tiek pavėsinga vieta nėra bloga. Po medžiais pavasarį galima pamatyti žydinčių narcizų grupelių. Jie pakenčia šiek tiek drėgnesnę dirvą nei kitos svogūninės gėlės, todėl neblogai jaučiasi ir prie vandens. Jeigu narcizus sodinsite pusiau pavėsingoje vietoje, geriau, kad saulės ten nebūtų po pietų. Daliniame pavėsyje augalams raudonomis ar rožinėmis karūnėlėmis netgi patinka, nes jos būna intensyvesnės spalvos. Saulės atokaitoje gerai auga žonkiliniai narcizai (karūnėlės neilgos, žiedai daugiausia geltoni, ant stiebo po 4–6). Drėgnesnėje dirvoje neblogai jausis ciklameninių narcizų hibridai, tik rinkitės smulkesnes rūšis ir veisles.
Daugumos tulpių nerekomenduojama sodinti po medžiais. Jeigu taip daryti vis dėlto ketinate, rinkitės anksčiau pražystančias rūšis ir veisles. Tačiau atminkite, kad medžių ir krūmų šaknys iš dirvos pasiima nemažai vandens ir maisto medžiagų, todėl šios gėlės bus šiek tiek nuskriaustos. Jų svogūnėliai kitąmet bus silpnesni už augusių tinkamoje vietoje.
Margutės (Fritillaria) geriausiai auga saulėtoje ar pusiau užpavėsintoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, po krūmais.
Taigi, kol medžiai būna nesulapoję ir nemeta stipraus šešėlio, po jais gali augti ankstyvosios svogūninės gėlės: tulpės, smulkūs narcizai ir margutės. Ypač nuo drėgmės saugokite tulpių ir margučių svogūnėlius. Drėgnesniame kampelyje sėkmingai įsikurs kamčiatkinė margutė (F. camschatcensis).
Po medžiais geriausiai jaučiasi smulkiažiedės svogūninės gėlės
Šen bei ten pro medžių vainikus ir lapiją blyksi šviesos spinduliai. Jie tarsi priartina paslaptingą šešėlių žaismą. Kokie augalai nesulapojusiuose Europos lapuočių miškuose pasirodo pavasarį pirmieji? Kovo, o kartais ir vasario mėnesiais pražysta snieguolės (Galanthus), leukojos (Leucojum) ir scyles (Scilla). Krokai (Crocus) irgi gali augti po medžiais, nes pakenčia pavėsį. Juos sodinkite rugsėjo–spalio mėnesiais. Šie augalai sėjasi ir plinta patys. Vienoje vietoje krokai augintini 2–5 metus.
Prie mūsų klimato nesunkiai prisitaiko kelių rūšių ir veislių žydrės (Muscari). Bene anksčiausiai pražysta tikrosios žydrės (M. azureum). Jei pavasaris būna ankstyvas ir šiltas, šių augalų šviesiai mėlyni žiedai išsiskleidžia jau kovą. Balandį akį džiugina greitai plintančios armėninės (M. armeniacum) ir smulkiažiedės žydrės (M. botryoides), o gegužę – plačialapės (M. latifolium). Svogūnėlius sodinkite ir saulėtose, ir pusiau pavėsingose vietose. Po medžiais, kurie sulapoja vėliau, žydrės spės užaugti, pražysti ir apnykti. Šios gėlės nėra reiklios dirvai, tačiau nederlingoje ir sausoje auga prasčiau.
Peržydėjusios smulkutės gėlės nunyksta, o žemėje lieka tik svogūnėliai.
Sodinimo taisyklės
Prieš sodindami svogūnėlius lysvę gerai sukaskite arba bent supurenkite, jei, žinoma, netrukdo krūmų ir medžių šaknys. Jeigu dirva sunki, molinga, įmaišykite smėlio ir komposto. Labiausiai svogūninėms gėlėms patinka vandeniui laidus, humusingas, purus priesmėlis ar priemolis.
Svogūnėlius sodinkite į 2–3 kartus gilesnes duobutes nei svogūnėlio aukštis. Atstumai turi būti šiek tiek didesni už jų skersmenį. Jeigu plotelis po medžiu mažas, svogūnėlių galima prikaišioti ir tankiau, kad pirmaisiais metais susidarytų vešlesnis žiedų kilimėlis. Atsirinkite tik sveikus, didelius. Smulkius dukterinius geriau atskirti nuo motininio svogūnėlio ir 2–3 metus paauginti tolimesniame, atokesniame sodo kampelyje. Prieš sodinimą svogūnėlius patartina pusę valandos pamirkyti kokio nors fungicido tirpale.
