Kad narcizai būtų gražūs

Atidžiau įsižiūrėkime į fantastiškus narcizų žiedus ir skirkime daugiau dėmesio šių gėlių priežiūrai. Kur sodinti? Kaip jais rūpintis ir puoselėti?

Kur sodinti?

Labai svarbu parinkti tinkamą vietą. Nors narcizams visą vegetacijos laiką (ypač šaknijimosi ir žydėjimo laikotarpiais) būtina nuolatinė drėgmė, jų svogūnėliai nepakenčia perteklinio dirvos užmirkimo. Net ir trumpam užlieti vandens supūva. Prastai šie augalai auga suplūktoje, nelaidžioje, nederlingoje žemėje. Netiks perdžiūstantys, mažai derlingi smėlynai. Tinkamiausias giliai sukultūrintas – bent iki 30–40 cm gylio išpurentas ir saikingai kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis ar kompostu (gausiau) patręštas – vidutinio sunkumo priemolis, išlaikantis drėgmę.

Netinka sodinti narcizų prie pietinių pastatų sienų. Nors anksti pavasarį, kol pakanka drėgmės, jie ir čia atrodo gana neblogai, tačiau vėliau, dirvai visiškai išdžiūvus, saulės perkaitinti skursta, kol svogūnėliai vos per porą metų visai sunyksta. Laiku pasodinti ir gerai įsišakniję narcizai visuomet puikiai peržiemoja po 10–15 cm sniego patalu be jokios papildomos apsaugos. Tačiau derėtų atsižvelgti į vis labiau neprognozuojamą mūsiškį klimatą ir nerizikuoti. Vėlyvą rudenį lysves reikėtų užkloti eglišakėmis ar 5–8 cm kraikinių durpių, smulkintos spygliuočių žievės, lapuočių pjuvenų, kapotų šiaudų ar net paprasčiausių medžių lapų sluoksniu. Skirtingai nei tulpių svogūnėlių, narcizų pelėnai nemėgsta, ir jų nereikia saugotis.

Narcizai ilgaamžiai, dekoratyvūs iki 5 ir daugiau metų. Pirmąjį sezoną papildomai netręšiami. Vėliau kasmet ankstyvą pavasarį išberiamas ribotas kiekis kompleksinių mineralinių trąšų (būtinas azotas ir kalis) arba rudenį gausiai pamulčiuojama storoku perpuvusio komposto sluoksniu. Pirmąjį pavasarį žydi menkai. Gražiausi narcizai būna 3–4 metais, vėliau vėl ima menkėti, todėl juos tenka iškasti ir išskirsčius persodinti į naują vietą.

Sergančius išbrokuokime

Virusinės ligos narcizams nėra labai pavojingos. Kartais žiedlapius sudarko netvarkingos šviesesnės dėmės, o lapuose išryškėja gelsvi dryžiai – tokius pavienius augalus reikėtų negailestingai išrauti. Kai kada išsikraipo, sutrūkinėja žiedkočiai, deformuojasi, susiveja lapai. Tai parazitų nematodų pažeidimo požymiai. Ir vėl būkime negailestingi, neleiskime kenkėjams išplisti ir naikinkime užsikrėtusius augalus.

Kitos rūšies nematodai apsigyvena svogūnėliuose ir juos supūdo, todėl prieš sodindami išbrokuokime visus suminkštėjusius. Narcizus kartais apninka svogūninės erkės, čiulpiančios iš lukštų sultis. Iš grybelinių ligų pavojingiausia fuzariozė (svogūnas pūva nuo dugnelio) ir kekerinis puvinys. Įtartinus svogūnėlius sunaikinkime ir laikykimės sėjomainos – į tą pačią vietą narcizų nebesodinkime bent 4–5 metus.

Pabaigos štrichai…

Narcizai – puikūs gėlyno augalai. Lapams nudžiūvus, į atsilaisvinusią vietą galima sodinti paaugintus vasarinių gėlių daigus. Dirvoje pasilikusiems narcizų svogūnėliams papildoma drėgmė, sklindanti nuo nuolat laistomų augalų, tikrai nepakenks. Tik nebūkime pernelyg nekantrūs ir nenupjaukime peržydėjusių augalų lapų per anksti. Leiskime jiems natūraliai nudžiūti, kad sukauptų kuo daugiau maisto medžiagų ateinančiam sezonui!