Vandens nuvedimas nuo pastatų. Meistro užrašai
Vanduo aplink objektus gali kauptis dėl įvairių priežasčių: tai gali būti sniego tirpimas, grunto drėgmės lygio padidėjimas ir specifinės grunto savybės. Taip pat būna atvejų, kad dėl pastato padėties vietovėje vanduo negali nutekėti. Nuolatinis kritulių poveikis gali sukelti neigiamų pasekmių pastato pamato vientisumui. Pamatai sušlampa, drėgsta, eroduoja, plinta pelėsis, drėgmė pakyla į viršutinius aukštus. Norint išvengti tokių problemų, nuo namo pamatų būtina nuvesti vandenį.
Drenažo įrengimo būdai
Drenažas aplink namą – efektyvus būdas apsaugoti pastato elementus nuo drėgmės. Drenažo sistemos sukūrimas ypač svarbus, jei gruntinis vanduo yra mažesniame nei 2,5 metro gylyje. Tai taip pat būtina, jei pastatas yra vietovėje, kuri yra linkusi į sezoninius arba dėl oro pokyčių kylančius potvynius. Drenažo sistemos sutvarkymas nėra sudėtinga užduotis, tačiau, norint ją tiksliai įsirengti, būtina turėti elementarių žinių apie drenažo konstrukcijas ir įrengimo technologiją. Drenažas apie namą gali būti įrengiamas dviem būdais – sieniniu ir žiediniu būdu.
Sieninis drenažas. Ši konstrukcija įrengiama po žeme, apatinėje pamatų dalyje, pagal visą perimetrą. Jei namas turi rūsį, geriau daryti būtent sieninę drenažo sistemą. Žinoma, teisingiau tai numatyti pastato statybos etape, kai klojami pamatai. Jei namas jau buvo pastatytas anksčiau, sieninį drenažą taip pat įmanoma sukurti, tačiau reikės didelių žemės darbų. Sienų drenažo išdėstymo ypatybės: iškastoje tranšėjoje klojami vamzdžiai; pastato kampuose jie suvedami į šulinius; iš žemiausioje vietoje esančio šulinio vanduo nuvedamas už aikštelės ribų (1 pav.).
Žiedinis drenažas. Šio tipo drenažas įrengiamas toliau nuo pamatų (2 pav.) nei sieninis. Jis klojamas 1,5–3 metrų atstumu nuo pastato. Žiedinis drenažas daugiausia naudojamas molinguose dirvožemiuose. Jei namas neturi rūsio, ši sistema bus geriausias pasirinkimas. Tokio tipo drenažas įrengiamas giliau nei žemiausia pamato vieta. Drenažo vamzdis privalo būti būti klojamas ant skaldos arba nedidelio storio akmenukų sluoksnio, nes šios medžiagos gerai praleidžia vandenį. Žiedinis drenažas tinka įrengti namams, kurių kambariai virš žemės lygio. Drenažo vamzdžiai yra lenkiami arba įvedami į šulinį. Paprastai sistema daroma aplink visą pamato perimetrą.
Užpildytos tranšėjos drenažas – tai gili tranšėja žemiau viršutinio gruntinio vandens lygio, užpildyta stambiu žvyru arba skalda. Viršutinė tranšėjos dalis padengta velėnos sluoksniu, o siekiant sumažinti praėjimo erdvės įdubimą ir dumblėjimą, sienos klojamos geotekstilės sluoksniu. Tokį drenažą nesunku sukurti, jis pigus, jo ilgas tarnavimo laikas ir nereikalinga priežiūra. Be to, galutine forma jis nepažeidžia bendro sklypo vaizdo ir nesukelia disonanso į kraštovaizdžio dizainą. Tarp trūkumų galima pastebėti mažą vandens srauto pralaidumą ir valymo darbų sudėtingumą užsikimšus išleidimo kanalui.
Atviro drenažo įrenginys arba paviršinis drenažas apima seklių, apie 0,5 m gylio atviro tipo tranšėjų sukūrimą, per kurį lietaus ir tirpsmo vanduo nuleidžiamas į specialius konteinerius arba pašalinamas iš aikštelės. Siekiant išvengti tranšėjų sienelių įdubimo ir sunaikinimo, į juos įdedami plastikiniai arba metaliniai padėklai. Grotelės viršuje suteikia papildomo saugumo.
Uždaro drenažo įrenginys – sudėtingiausias ir daug laiko reikalaujantis drenažo tipas. Jį įrengiant, kasamos tranšėjos, ant dugno pilamas žvyro arba stambiojo žvyro sluoksnis, o po to klojami perforuoti vamzdžiai. Iš viršaus visa konstrukcija vėl užpilama skalda arba žvyru, o viršuje dar užpilamas dirvožemio sluoksnis. Siekiant padidinti vandens nutekėjimo efektyvumą ir sumažinti dumblėjimą ant perforuotų vamzdžių, naudojama filtravimo medžiaga (geotekstilė). Perforuotų vamzdžių gamybos medžiaga yra plienas, asbestocementas, keramika, tačiau šiuo metu beveik visos rūšys užleido vietą plastikui. Plačiai naudojami gofruoti plastikiniai vamzdžiai, kurie jau turi gatavų formų skylutes, išsiskiria dideliu ilgiu ir lengvu montavimu.
Tekstas ir piešiniai – Vytauto Mankevičiaus.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2022 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.
