Vasarinis vaismedžių ir uogakrūmių genėjimas
Vasarą mus džiugina intensyviai augančios obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, abrikosai, persikai, avietės, serbentai ir kiti retesni augalai, todėl poilsiui laiko turime mažai. Kiek stipresnis ir ankstyvesnis genėjimas pavasario laikotarpiu skatina spartų vegetatyvinių ūglių ar atžalų prieaugį, augalai suvartoja daug derliui auginti reikalingų maisto medžiagų, todėl prastėja vaisių kokybė. Tankiuose vainikuose pastarieji būna prastos prekinės išvaizdos, augalus dažniau pažeidžia ligos ir kenkėjai. Dėl stipraus vegetatyvinio prieaugio sutrinka augimo ir derėjimo pusiausvyra, augalai pradeda pramečiuoti.
Obelų ir kriaušių genėjimas
Obelis ir kriaušes vasarą genėti būtina. Šio laikotarpio genėjimas turi tiesioginės įtakos būsimo derliaus kokybei. Tankūs ar pavasarį–vasaros pradžioje sutankėję vaismedžių vainikai žymiai pablogina vaisių kokybę, jie mažiau nusispalvina, nes trūksta saulės apšviestumo. Be to, priauga nemažai ūglių, kurie meta nepageidautiną šešėlį visam vaismedžiui. Gausūs ūgliai labai konkuruoja su vaisiais ir dėl kalcio. Jų mažinimas padeda didesnius šios medžiagos kiekius įsisavinti obuoliams. Žemesnėse vainiko dalyse ūgliai yra daug trumpesni, mažesnio augumo ir jų augimo kryptis labiau horizontali. Šie ūgliai viršutinėje dalyje baigiasi žiediniais pumpurais ir kitais metais duos derlių, todėl reikia juos išsaugoti ir leisti augti.
Viršutinėje obelų ir kriaušių vainikų dalyje vasaros pradžioje paprastai priauga labai daug ūglių. Šalinti reikia visus labai stipriai augančius, kurių augimo kryptis yra vertikali. Palikti galima tuos, kurie auga kiek horizontaliau ir silpniau. Retinant ūglius reikia nepamiršti iškirpti ir tų, kuriuos randame vainiko viduje augančius vertikaliai. Šioje vainiko dalyje būtina palikti silpnesnio augumo vertikalius ūglius, kitais metais duosiančius derlių.
Genint vaismedžius vasarą, ūglius būtina nukirpti iki pat pagrindinės šakos, nepaliekant kelmelių. Jei liks kelmelis, jis išaugins keletą ūglių, kuriuos išpjauti turėsime kitą pavasarį. Jei vaismedžiams būdingas silpnesnis augimas ar jį riboja vegetatyvinis poskiepis ir nesusiformuoja daug gausių ūglių, jų genėti vasarą nebūtina. Silpnesnio augumo veislių vaismedžius, kurių vegetatyvinis augimas yra sutrikęs, geriau genėti anksti pavasarį. Svarbu žinoti, kad tinkamai ir laiku išgenėjus vaismedžius ne tik pagerėja vaisių kokybė, bet ir sumažėja pramečiavimas. Jei vaismedžius genėsime ir pavasarį, ir vasarą, kokybišką derlių gausime ir šiais, ir kitais metais.
Nepamirškime šalinti iš poskiepio išaugusių ūglių. Juk jie jokios naudos neduoda, tik atima maisto medžiagas iš augalų. Apvalykime nuo ūglių ar atžalų vaismedžių kamienus. Jaunus ūglius lengva nuplėšti, nereikia net sekatoriaus.
Priklausomai nuo vaisių sunokimo laiko vasarą galima šalinti nereikalingus ūglius ar retinti sutankėjusiais vaismedžių šakas. Šie darbai turi būti atlikti likus 3–4 savaitėms iki derliaus skynimo. Toks genėjimas labai pagerina vaisių kokybę, jų spalvą ir stambumą. Vasarinių veislių vaismedžiai genimi liepos pradžioje, rudeninių – liepos antroje pusėje, o žieminių veislių – rugsėjo pradžioje.
Vasarinių veislių obelys ir kriaušės genimos liepos pradžioje, rudeninių – liepos antroje pusėje, o žieminių – rugsėjo pradžioje.
„Gardena“ nuotr.
Kauno kolegijos sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. liepos mėnesio numeryje.
