Žilakrūmių sodinimas ir priežiūra
*Žilakrūmiai dauginami sėklomis, šaknų atžalomis ir žaliais auginiais.
*Sėklas reikėtų sėti tuoj pat išimtas iš kaulavaisių. Jos gan gerai dygsta. Vėliau, išryškėjus biologiniams skirtumams, galima atlikti atranką: palikti vertingesnius, labiau prie mūsų klimato kaitos prisitaikiusius individus. Iš sėklų išaugę žilakrūmiai derėti pradeda vėliau.
*Norint greitesnio derliaus, žilakrūmius geriau dauginti auginiais. Į nuolatinę vietą pasodinti dvimečiai sodinukai dera po poros metų.
*Augalus nesudėtinga auginti. Jie nereiklūs, atsparūs sausroms, ligoms ir kenkėjams. Tinkamiausia saulėta ir atvira vieta.
*Sodinti geriausia į lengvesnes, laidžias drėgmei, nerūgščias dirvas. Rūgštesnės pakalkinamos, o priemolio ar sunkesnės molingos pabarstomos stambesniu smėliu, kad pagerėtų aeracija. Žilakrūmius geriau sodinti į iš anksto paruoštas 30–50 cm gylio ir maždaug 1 m pločio duobes, ne per giliai.
*Žilakrūmių šaknys paviršinės. Ant jų formuojasi gumbeliai su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, taigi šia medžiaga augalai apsirūpina patys.
Kiti priežiūros darbai
Žilakrūmiai jautresni permainingiems žiemos orams, ypač kai nėra sniego. Stipresni (25–30 ºC) šalčiai, ypač užsitęsiantys, greičiau pažeidžia pumpurus, šaknis. Labiau nukenčia jaunesni augalai. Galima guostis, kad Lietuvoje tokių speigų būna nedaug. Be to, vyksta klimato kaita – šyla, o tai junta ir augalai.
Vis dėlto žilakrūmiais prieš žiemą reikėtų pasirūpinti labiau: pridengti, pamulčiuoti durpėmis. Geriausia naudoti eglišakes. Prieš didesnius šalčius papildomai užklojama daržo plėvelė. Jei yra sniego, užklojamas didesnis sluoksnis eglišakių. Tvirtos ir nelanksčios krūmų šakos aprišamos šiaudais, apkaišomos eglišakėmis. Didesnių augalų šakos prilenkiamos prie žemės, prismeigiamos ir uždengiamos. Pažeistas šalčio kovo–balandžio mėnesiais būtina pašalinti. Krūmai greitai atželia. Kad jie ilgiau išliktų spalvingesni, praretinamos ar išpjaunamos ir senesnės šakos, jaunos silpnos atžalos. Pernelyg išsišovusios šakos patrumpinamos iki 1/3.
