Viksvos - Carex
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato zonose. Jos paplitusios nuo arktinių tundrų iki dykumų, nors dauguma rūšių auga šlapiose pievose ir miškuose. Vien Lietuvoje auga daugiau kaip 60 laukinių viksvų rūšių. Iš tokios daugybės rūšių tik labai nedaugelis auginama kaip dekoratyviniai augalai. Kadangi viksvų kilmė labai skirtinga, tai ir jas auginant reikalingos labai skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, tvirtoji viksva (C.firma), kilusi iš Europos kalnų alpinės zonos, yra sunkiau auginama. Jai reikia derlingo, drėgno, tačiau būtinai laidaus dirvožemio. Ypač sunkiai auginama jos margalapė forma ‘Variegataʼ. O iš Šiaurės Amerikos kilusi palminė viksva (C.muskingumensis) labai nereiklus augalas. Nors ji geriausiai auga derlingoje ir drėgnesnėje dirvoje, tačiau lengvai prisitaiko ir prie daug nepalankesnių sąlygų. Dažniausiai auginama jos žemaūgė veislė ‘Little Midgeʼ ir margalapės veislės ‘Ice Fountainsʼ ir ‘Oehmeʼ. Prie nereiklių viksvų galima priskirti ir dažnai auginamą ankstyvosios viksvos veislę ‘The Beatlesʼ. Taip pat labai nereikli, tik nemėgstanti šlapių vietų, kalninė viksva (C.montana). Ypač graži dar retai auginama jos margalapė veislė ‘Raureifʼ, turinti lapus su siauru baltu apvadu. Truputį reiklesnė paukščiakojės viksvos (C.ornithopoda) margalapė veislė ‘Variegataʼ. Ji geriausiai auga derlingoje, drėgnesnėje dirvoje pusiau pavėsyje. Gerokai lepesnės yra iš Japonijos kilusios žvilgančiosios viksvos (C.morowii) veislės ‘Ice Danceʼ ir ‘Silver Sceptreʼ. Šaltesnėmis žiemomis stipriai apšąla. Prastai žiemoja ir viena iš stambiausių viksvų rūšių – lanksčioji viksva (C.pendula). Atsparios šalčiui, tačiau gana reiklios drėgmei yra įvairios kietavarpės viksvos (C.siderosticha) veislės ir Grėjaus viksva (C.gray). Jas geriausiai auginti pusiau pavėsyje, šlapesnėse vietose. Prie lepesnių priskiriamos ir aukštosios viksvos geltonlapė veislė ‘Aureaʼ. Ji žiemoja gerai, tačiau vešliau auga tik pusiau pavėsyje, derlingoje dirvoje ir gaudama pakankamai drėgmės. Daugiausia drėgmės reikia pakrantinei viksvai (C.riparia). Dažniausiai auginamą jos margalapę formą ‘Variegataʼ geriausia sodinti sekliose vandens telkinių pakrantėse arba vazonuose, laikant juos baseinų pakraščiuose. Kartais Lietuvoje auginamos iš Naujosios Zelandijos kilusios viksvos įvairių atspalvių rusvais ar rausvais lapais (kaip Carex comans, C.testacea ar C.buchananii) nėra visiškai atsparios ir šaltomis žiemomis stipriai apšąla, o besniegėmis žiemomis gali ir visiškai iššalti.
