Sodas

Tiksliai augalų ligas nustatyti galima tik ištyrus laboratorijoje. "Geltoni plemai" gali reikšti tiek fiziologinius augalo sutrikimus, tiek ir ligą arba kenkėjus. Dėl netinkamų auginimo sąlygų pageltusiems lapams kurį laiką išlieka būdingos žalios gyslos. Apžiūrėkite lapų apatines puses, ar nėra ten susitelkusių kenkėjų. Grybinėms ligoms būdingos gelsvos dėmelės greit tampa rudomis. Lapų gumbadarių erkių pažeidimų vietose lapų audiniai yra deformuoti, gali atsirasti išaugų.

Magnolijų persodinimas gan sudėtingas. 6 metų krūmas, net augintas nuo mažo sodinuko, jau bus plačiai įsišaknijęs, todėl šiemet reikėtų krūmą paruošti, o persodinti kitą pavasarį. Dėl labai šiltų balandžio dienų dauguma magnolijų jau pabudo augti, todėl šiuo metu perkelti augalą būtų labai rizikinga. Geriau apie 40-50 cm atstumu nuo krūmo aplink jį iškaskite siaurą (15-20 cm pločio) ir apie 40-50 cm gylio griovelį, pripildykite jį durpių arba pjuvenų. Taip apkastas krūmas pradės formuoti jaunas šakneles ties tuo grioveliu. Anksti pavasarį, iki pumpurų sprogimo, magnoliją kaskite už griovelio ribų, apvyniokite plėvele ir su dideliu žemių ir šaknų gniužulu tempkite, ridenkite į naujai paruoštą vietą. persodintą krūmą reikėtų gausiai laistyti visą sezoną.

Vaismedžių žievės atsilupimo priežasčių gali būti kelios, bet dažniausiai tai yra grybinės ligos. Pašalinkite negyvos žievės gabalus, nuvalykite medieną ir apipurkškite fungicidais. didelius plikus kamieno plotus nuo saulės spindulių reikėtų pridengti orui laidžia medžiaga. Vis dėlto seni medžiai nėra labai gyvybingi ir reikėtų pagalvoti apie sodo atnaujinimą, senu veislių skiepijimą į jaunus poskiepius.

Obuolių puviniai gali būti skirtingi, sukeliami įvairių grybų. Žalingiausiu laikomas obuolių rudasis puvinys. jis išplitęs visur, kur tik auga obelys. Pirmasis požymis - nedidelė ruda dėmelė ant obuolio šono. Ji greit plinta, plinta ir galiausiai ant obuolio atsiranda pilkšvos mažos karputės - tai grybo konidijų telkiniai, kurias vėjas, lietus ir vabzdžiai išnešioja ant kitų medžių ir vaisių. Puviniams visiškai atsparių veislių nėra, bet galima žymiai sumažinti pūvančių vaisių kiekį. Atidžiai apžiūrėkite medžius ir žemę po medžiais - ar nėra nuo rudens užsilikusių sudžiūvusių vaisių. Tokias mumijas reikia surinkti ir sudeginti. Svarbus pavasarinis genėjimas, kad vainikas nebūtų tankus, kad saulė gerai apšviestų vidines šakas. Purkšti obelis nuo vaisių puvinių rekomenduojama 3 kartus: iki pumpurų brinkimo, rausvėjant žiedpumpuriams, ir vaismedžiams peržydėjus arba kai užuomazgos tampa graikiško riešuto dydžio. Vasarą nuolat renkami ir išvežami iš sodo pūvantys obuoliai.

Vien iš aprašymo sunku nustatyti augalų ligas, bet galima spėti, kad magnoliją pažeidė miltligė. Surinkite ir sunaikinkite visus krentančius lapus. Krūmą purkškite fungicidais arba vario sulfatu, bordo mišiniu. Žiemai nepalikite jokių nukritusių lapų, o pavasarį prieš sprogstant pumpurams purškimą pakartokite. Pasirūpinkite, kad krūmas augtų gerai vėdinamoje aplinkoje, jo nestelbtų kiti aukštesni krūmai ar žoliniai augalai. Jei kitą vasarą pasirodys pirmieji miltligės požymiai, nelaukdami vėl purkškite krūmą.

Liepas gali pažeisti tiek lapų, tiek ir medienos grybinės ligos. Jei šiemet visai neaugo ūgliai - tikėtini šaknų arba medienos pežeidimai. Deja, priemonių gydyti medienos ligas nėra. Įsitikinkite, kad nepažeista žievė kamieno apačioje iki pat viršutinių šaknų, pasirūpinkite, kad medžiui būtų tinkama drėgmė, sugrėbkite ir sunaikinkite dėmėtus lapus ir toliau stebėkite medį.

Pūkenio žiedai vasaros pabaigoje virsta pūkuotais, primenančiais debesėlius vaisynais. Tie pūkai laikomi krūmo puošmena ir vertinami labiau nei žiedai. Pūkeniai sode nesisėja, todėl ir nukirpti peržydėjusių žiedų nereikia.

Juodieji serbentai nušalti galėjo anksčiau, ir tik stipriai sušilus orams išryškėjo požymiai. Panašiai, lyg nušalę atrodo dėl kitų priežasčių nykstantys krūmai. Jei žiemą buvo pažeistos šaknys (pavyzdžiui, dėl drėgmės pertekliaus), augalai išsprogsta, bet lapeliai pradeda vysti. Patartume genėti krūmus, apžiūrėti, ar sveika šakelių mediena, ir stebėti tolesnį jų vystymąsi. Kadangi nežinome nei kokiomis sąlygomis auginami, nei kiek metų auga, tiksliau patarti negalime.

Laba diena, taip, nuolaida taikoma.

Visterijos yra stiprokam šalčiui jautrūs augalai. Lietuvoje ne visur sėkmingai auga ir žydi. Todėl pirmiausiai įvertinkite mikroklimato sąlygas - ar augalas yra užuovėjoje, ar prie namo sienos, ar atviroje vietoje. Jaunas visterijas, kol stiebai nėra pakankamai kieti ir jei yra galimybė juos nuimti nuo atramų, reikėtų prilenkti prie žemės ir uždengti. Tai daroma lapkričio pabaigoje arba gruodį - kai pradeda šalti. Labai stipriai apsivijusias atramas visterijas žiemai bent jau apgaubkite 2-3 sluoksnių agroplėvėle. nepamirškite, kad pavasarį šios lianos išsprogsta vėlai - apie gegužės vidurį.