12 pavasarį žydinčių žemų daugiamečių alpinariumui

Iš akmenų ir alpinių augalų sode galima sukurti nuostabų kalnų kampelį arba bent mažą jų atspindį. Jau pirmomis šiltesnėmis pavasario dienomis alpinariumuose dailūs mažyliai sudaro stulbinamą kontrastą akmenims ir pradeda griežti žiedų smuikeliais, švęsdami atgimimą, žadindami džiugesį.

1. Adonis (Adonis) vienoje vietoje auga daug metų. Pavasarinis adonis (A. vernalis) – 30 cm aukščio vaistinis augalas smulkiais lapais, gegužės mėnesį skleidžiantis geltonus žiedus (nuotraukoje). Jam reikia saulėtos vietos ir laidžios dirvos. Alpinariume šį adonį galima derinti su šilagėlėmis, krokais, snieguolėmis.

2. Aubretės (Aubrieta) sudaro 20 cm aukščio kilimus, gerai žiemoja, nuo balandžio pabaigos ir visą gegužį gausiai žydi. Dažniausiai sodinama darželinė aubretė (A. cultorum). Ši rūšis nereikli. Ji gerai auga ir saulėtoje vietoje, ir pusiau pavėsyje. Po žydėjimo augalas nupjaunamas paliekant tik 10 cm ilgio ūglius, kad atsinaujintų kupstai. Darželinė aubretė derinama su rudgrūdėle, žemaūgiais vilkdalgiais.

3. Gencijonai (Gentiana) – vieni gražiausių augalų. Nedideliems alpinariumams tinka smulkios rūšys: pavasarinis (G. verna), bestiebis (G. acaulis) (nuotraukoje). Šie augalai tėra 5–10 cm aukščio. Balandį–gegužę žydi mėlynais žiedais. Geriausiai gencijonai auga saulėtoje vietoje, laidžioje dirvoje. Derinami su smulkiais vilkdalgiais, krokais, žydrėmis, scylėmis.

4. Flioksai (Phlox) – vieni populiariausių alpinariumų augalų, ypač apie 10 cm aukščio ylalapis (P. subulata) (nuotraukoje). Ph. nana, Ph. procumbens, P. stolonifera, P. hirsuta ir kitos rūšys žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Flioksai nereiklūs dirvai, mėgsta saulėtas vietas. Minėtos rūšys pakenčia mūsų žiemas, nesunkiai prižiūrimos. Jos grupuojamos su žemaūgiais šilokais, vilkdalgiais, karpažolėmis, rugrūdėlėmis, raktažolėmis.

5. Uolaskėlių (Saxifraga) grupė labai gausi. Alpinariumiuose sodinamos šluotelinė (S. paniculata), ir Arendso (S. arendsii) uolaskėlės, S. x urbium, S. pubescens (nuotraukoje) ir kitos rūšys. Dauguma mėgsta nedidelį pavėsį, derlingą dirvą, sunkiai pakelia vasaros karščius ir sausras. Uolaskėlės derinamos su tulpėmis, gvaizdėmis, raktažolėmis, našlaitėmis.

6. Gausioje vilkdalgių (Iris) gentyje yra rūšių, pražystančių labai anksti, iškart po krokų ir snieguolių. Tinklinio (I. reticulata) (nuotraukoje) ir Danfordo (I. danfordiae) vilkdalgių aukštis – apie 15 cm. Dideliuose alpinariumuose dažnai sodinamos žemaūgės barzdotųjų vilkdalgių veislės, o mažiems tinka svogūniniai, žemos laukinės rūšys. Šiems augalams parenkama saulėta vieta, laidi ir lengva dirva. Derinami su pavasariniais erančiais, krokais, narcizais.

7. Levisija (Lewisia) – labai graži alpinariumo gyventoja. Dažniausiai pas mus auginama uolinė levisija (L. cotyledon). Ją sodinkite šalia didesnio akmens, kuris vasarą apsaugos nuo kaitrių spindulių. Gegužę–birželį žydintis augalas būna apie 20 cm aukščio.

Levisijoms parenkama humusinga, smėlinga, laidi, saulėta vieta arba nedidelis pavėsis. Šios gėlės derinamos su uolaskėlėmis, perkūnropėmis, žemaūgiais šilokais.

8. Ankstos (Draba) lengvai auginamos. Alpinariumams tinka gajoji (D. aizoides), švelnioji (D. mollissima), sibirinė (D. sibirica) ir D. stellata (nuotraukoje). Jos yra apie 5–15 cm aukščio. Dažniausiai šios gėlės žydi aukso geltonumo žiedais balandžio pabaigoje ir gegužę. Geriausiai ankstos auga saulėtoje vietoje, nusausintoje kalkingoje dirvoje. Jos komponuojamos su gvaizdėmis, žemaūgėmis veronikomis, vilkdalgiais, šilokais, scylėmis, žydrėmis, aubretėmis, perkūnropėmis, uolaskėlėmis.

9. Alpinariumams tinka miniatiūriniai narcizai (Narcissus) ir populiarieji ‘Tete-a-Tete’ (nuotraukoje). Terasose svogūnėliai sodinami nedidelėmis grupėmis po 5–10. Narcizai derinami su žemaūgėmis tulpėmis, vilkdalgiais, žydrėmis, sniegžydrėmis. Geriausia yra priemolio dirva, netinka lengva smėlinga ir molis. Vieta turi būti saulėta ar šiek tiek užpavėsinta.

10. Gvaizdės (Armeria) pradeda žydėti gegužę. Pajūrinė gvaizdė (A. maritima) užauga 20–25 cm aukščio. Ji mėgsta saulę, vandeniui laidžią dirvą. Žiemai dengti nereikia. Gvaizdės sodinamos su žemaūgėmis kiliminėmis gėlėmis – vaistučiais, flioksais, glažutėmis, taip pat perkūnropėmis, našlaitėmis.

11. Tulpės (Tulipa) alpinariumuose sodinamos įvairios. Pirmenybė teikiama žemoms, ankstyvoms rūšims bei veislėms, iš kurių dauguma yra laukinės ar jų hibridai, dažnai daugiažiedžiai: keliažiedė (T. bifloriformis), vėlyvoji (T. tarda) (nuotraukoje), T. urumiensis, T. turkestanica ir kt. Dirva lengva, priesmėlis ar priemolis, vieta saulėta. Ankstyvos žemaūgės tulpės derinamos su scylėmis, žydrėmis, žemais vilkdalgiais.

12. Šilagėlė (Pulsatilla) – patrauklus pavasarinis augalas. Alpinariume galima sodinti kalninę (P. montana) (nuotraukoje), vėjalandę (P. patens), paprastąją (P. vulgaris). Jos užauga 10–20 cm aukščio. Šilagėlės sodinamos daliniame pavėsyje ar atviroje vietoje, derlingame ir sausame priesmėlyje. Šios gėlės derinamos su krokais, scylėmis, raktažolėmis.

Pixabay nuotr.