Alpinariumas… kibire
Maži alpinariumai, įrengti įvairiuose kibiruose, statinėse, dubenyse ir vazonuose, turi daug privalumų: užima mažai vietos, yra mobilūs, jiems nebaisi sausra ir karščiai. Ką jau kalbėti apie begalinį grožį, gimstantį prasiskleidus įvairiaspalviams čia pasodintų augalų žiedams…
Įrengti mažą alpinariumą paprasta, jo tolimesnė priežiūra taip pat nesudėtinga. Pastatytas tinkamoje vietoje, toks elementas taps originalia terasos, poilsio kampelio ar net balkono puošmena.
Pirmiausiai „kibiras“, tada augalai
Būsimo alpinariumo grožį pirmiausiai nulemia pasirinkto vazono ar kito indo išvaizda. Geriausia rinktis įvairių rūšių akmeninius indus, plokščius dubenis iš molio ar terakotos, girnapuses, sukietėjusios vulkaninės lavos nuolaužas ar tiesiog įvairaus dydžio smiltainius su juose pragręžtomis skylėmis augalams. Neblogais „indais“ alpinariumui gali tapti ir išrauto seno medžio šaknys, kamienų fragmentai. Kadangi alpinariumų augalai, augsiantys mūsų mažame alpinariume, nemėgsta užsilaikančio vandens, induose turi būti skylučių vandeniui nutekėti, taip pat būtinas storas drenažo sluoksnis, siekiantis apie ¼ indo aukščio. Ant drenažo beriame substratą (rekomenduojama derlinga molinga žemė su durpių ar smėlio priemaiša). Vėliau dedame kelias uolų nuolaužas ar gražius akmenis, o tarpuose tarp jų sodiname augalus. Naujai įrengtą alpinariumą gausiai palaistome.
Tekstas – Onos Daujotienės. Nuotraukos – LPS.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2020 m. gegužės mėnesio numeryje.
