Alavijas nepakenčia perlaistymo
Paminėjus alavijo, arba alijošiaus, vardą prieš akis iškyla nelabai gražaus, kreivo augalo vaizdas. Bet tinkamai prižiūrimas alavijas gali ne tik gydyti, bet ir puošti aplinką.
Visos alavijų rūšys šviesiamėgės, todėl vietą parinkite saulėtą, prie pietinio lango. Pavasarį ir vasarą laistykite saikingai, rudenį ir žiemą – mažiau. Dėl šių augalų tikrai nereikės sukti galvos išvykus savaitei kitai atostogauti. Gegužę–rugpjūtį kartą per mėnesį augalą patręškite kaktusams skirtomis trąšomis.
Vasarą alaviją galite išnešti į lauką ir laikyti saulėtoje vietoje ar šviesiame šešėlyje. Tik lietingomis dienomis grąžinkite į pastogę: nors alavijai mėgsta purškimą ir lietų, bet šlapios žemės vazone nepakenčia. Šaknys pradeda pūti. Drėgnu oru puvinys labai greitai plinta stiebu, ir išgelbėti augalo nepavyksta.
Žiemą alavijų jokiu būdu netręškite, laikykite ne žemesnėje kaip 10–18° C temperatūroje.
Kas 1–2 metus alavijus persodinkite į purią smėlėtą žemę. Atskyrę šonines atžalas pasodinkite jas į mažesnius vazonėlius. Ilgus stiebus išauginusius, senus ar tiesiog per didelius alavijus galima dauginti įšaknydintomis šakelėmis. Jas kelias dienas apdžiovinkite ir susmeikite į smėlėtą žemę.
