Apie medų
Pasibaigus skraidymo sezonui, kai bitutės jau ilsisi susimetusios į kamuolį, galima pakalbėti ir apie jų produktus. Auginant ir prižiūrint bites, galima gauti ne tik puikią nuotaiką ir atsipalaiduoti, bitininkai dar gauna ir įvairių produktų: medaus, žiedadulkių, bičių duonos, pikio, bičių pienelio ir bičių nuodų. Šįkart apie svarbiausią iš jų – medų.
Ar medus gali surūgti?
Medus – tai pagrindinis produktas, gaminamas iš surinkto nektaro. Lauko bitės (skrendančios į laukus) jį neša į avilį, perduoda jaunesnėms (į lauką dar neskrendančioms ir visus darbus atliekančioms tik avilyje). Šios bitės perima nektarą, iš jo išgarina drėgmę ir supila į korių akeles, kur per kelias savaites subręsta medus. Apie 20 proc. drėgnio medus laikomas subrendusiu, ir bitės jį korių akelėse uždengia vaško dangteliais. Iš avilio išimti galima tik, kai jis būna subrendęs. Jei išsuksite nesubrendusį, medus gali pradėti rūgti.
Kaip patikrinti medaus kokybę?
Kai kurie bitininkai, nors jų, manau, šitaip vadinti negalima, pardavinėja falsifikuotą medų. Jie įmaišo cukraus pudros ar krakmolo, kiti – cukraus sirupo. Jei įsigijote „keisto“ medaus ir suabejojote, ar nėra priemaišų, kokybę galite patikrinti ir namuose. Ištirpintas geras medus vandenį sudrumsčia, bet nuosėdų nelieka. Jeigu produktas falsifikuotas, jos iškrenta.
Norint įsitikinti, ar neįmaišyta krakmolo, reikia dalį medaus ištirpinti ir į tirpalą įlašinti keletą lašelių jodo. Jei minėtos medžiagos yra, tirpalas nusidažys mėlynai, o natūralus medus – tamsiai ruda spalva. Kreidos priemaišos nustatomos ant nuosėdų užpylus kokios nors rūgšties, geriausia acto. Nuosėdos pradeda putoti. Cukraus priemaišos tiriamos laboratorije.
Tačiau blogiau nei falsifikuotas yra užterštas medus. Nesąžiningi bitininkai ilgai naudoja vaistus ar net antibiotikus, todėl kenksmingų medžiagų lieka ne tik meduje, bet ir kituose produktuose, o jos aptinkamos tik atliekant laboratorinius tyrimus.
Ar žinote, kad…
*… meduje yra daug bičių organizmo išskirtų fermentų: invertazės, diastazės, katalazės, lipazės. Jo kokybė nustatoma pagal diastazės skaičių. Jei skaičius yra mažesnis nei 10, medus laikomas prastu, jei nuo 10 iki 17,9 – žemos kokybės. Didžiausią diastazinį skaičių (50) turi viržių medus, o dirbtinio medaus jis lygus nuliui.
*Per parą patartina suvalgyti 100–150 g medaus. Geriausia – 1,5–2 valandos prieš valgį arba 3 valandos po jo. Medų reikėtų vartoti mažais kiekiais (po 2–3 arbatinius šaukštelius) su šiltu vandeniu, arbata ar pienu. Vaikams geriau jo duoti su koše ar vaisiais.
*Medus laikomas sandariai uždengtuose stikliniuose, mediniuose, maistinės plastmasės induose. Optimali temperatūra – 10–15 ºC.
Pixabay nuotr.
