Aplinkos puoselėtojo užrašai
Kovas pastovumu nepasižymi… Teigiama temperatūra skatina visų augalų vegetacijos pradžią. Kad kovo orai nepastovūs, žinoma seniai. Sekite orų prognozes – dar gali pasitaikyti stiprių šalnų ir neilgų atšalimų, kai reikės vėl pridengti jautriausius augalus. Net mėnesio paskutinėmis dienomis nenustebins šlapdriba ar pūga.
Kiekvienas sodas ar sodyba turi savo mikroklimatą, bet ir mažame plote galima išskirti šilčiausias ir lėčiau sušylančias vieteles. Augalų vegetacijos pradžia ten gali skirtis nuo kelių dienų iki savaitės. Ar pašalas jau išėjęs, galima patikrinti smaigstant žemę plona tvirta lazdele.
Kaip kiekvieną žiemą skiriasi sniego dangos storis, taip skiriasi ir jos tirpimo greitis. Ramiu oru sniegas tirpsta pamažu ir beveik visas susidarantis vanduo spėja susigerti į žemę. Bet po smarkesnio lietaus ar pakaitinus saulei tai vyksta greitai, susidaro balutės. Vanduo kaupiasi žemesnėse vietose, ypač kur dar įšalusi žemė. Tai pavojinga visiems ten esantiems augalams – gali pakenkti šaknims. Jei tik galite, padarykite mažus griovelius vandens pertekliui nutekėti.
Dekoratyviniai medžiai ir krūmai
Jei sode yra po žiemos išlankstytų, aplaužytų medelių ir krūmelių, skubėkite juos tvarkyti. Nulūžusias šakeles nukirpkite taip, kad neliktų kelmelių. Nulinkusias pakelkite ir pririškite. Jei kur nors apatinė šaka dar prišalusi, nelupkite jos. Palaukite kelias dienas, kol lengvai pakelsite.
Vietose, kur išsilaikęs pašalas, nuo saulės spindulių vis dar reikia pridengti spygliuočius ir dekoratyvinius lapuočius. Labiausiai pavasario saulės spinduliai pavojingi stambius lapus turintiems rododendrams.
Kritulių kiekis būna nevienodas. Kartais kovas pasitaiko sausas, saulėtas. Ten, kur šildo saulė, žemė gan greitai džiūva. Pirmiausia drėgmės pritrūksta visžaliams augalams. Pušelės, kadagiai sausumą gali pakęsti, bet rododendrus ir mahonijas reikėtų gausiai laistyti. Geriausia paimti žemės saują iš gilesnio sluoksnio (10–15 cm) ir suspausti saujoje. Aiškiai matysite, ar ji sausoka, sutrupa, ar drėgna ir laikosi gniužule.
Išdžiūvus žemei augalus reikia gausiai palaistyti. Užpylus kibirą vandens vieną kartą, didžioji jo dalis nubėgs į šalis. Geriau tai daryti pilti 3–4 kartus kas valandą, kad prisigertų ir gilesni dirvos sluoksniai.
Kol laikosi pašalas, sodo augalų tręšti neverta. Jei rudenį pabarstėte kalio ir fosforo trąšų, tai kovo pabaigoje jau galima naudoti azoto trąšas. Vis dėlto geriausia rinktis trąšas, sukurtas pagal kiekvienos augalų grupės poreikius. Parduotuvėse rasite skirtų spygliuočiams, rododendrams ir kitiems rūgščias dirvas mėgstantiems augalams. Dekoratyviniams lapuočiams medeliams ir krūmeliams tiks trąšos sodo vaismedžiams.
Dauginimas gyvašakėmis
Kovo pradžioje dar nevėlu pasiruošti gyvašakių dekoratyvinių lapuočių dauginimui. Geriausias laikas – kai pumpurai jau pradėję brinkti, bet dar neišsprogę.
Sveikos augalų šakos, nukirptos per genėjimą, gali būti nebloga dauginamoji medžiaga. Iš jų atsirinkite pačias stipriausias, gyvybingiausias dalis.
Paruoštų gyvašakių svarbu neperdžiovinti. Nieko nelaukdami sodinkite jas į inspektus ar paruoštas dauginimo dėžutes.
Nedaug, bet stiprių sodinukų per vasarą užsiauginsite iš atlankų. Tai paprastas dauginimo būdas, tinkantis net mažai patirties turintiems sodininkams. Atrenkamos kelios lanksčios šoninės šakos. Greta motinio augalo iškasamos duobutės arba trumpi grioveliai taip, kad tose vietose atlankas būtų patogu prispausti prie žemės. Kad šakos neatsitiestų, prismeigiamos arba prispaudžiamos sunkiais daiktais. Duobutėje esanti šakos dalis užberiama žeme, o viršūnė turi likti ore. Taip apkasta ji per sezoną išleis šaknis ir taps savarankišku augalu.
