Aviečių kenkėjai: avietinis amaras

Avietinis amaras kenkia avietėms ir gervuogėms. Gyvena kolonijomis ant aviečių lapkočių ir ūglių viršūnių, čiulpia sultis. Apnikti lapai susisuka, ūgliai nustoja augti ir išsikraipo. Avietės nebedera, nes neišsiskleidę žiedai sudžiūsta kartu su pažeistais ūgliais. Pastarieji žiemą apšąla. Be to, amarai platina virusines ligas, kurioms avietės yra labai jautrios.

Suaugę kenkėjai būna 2,5 mm ilgio, šviesiai žali, besparniai ir sparnuoti. Kūno paviršius padengtas vaškinėmis apnašomis. Sifonai juodi, ploni, 2,5–3 kartus ilgesni už uodegėlę. Lervos panašios į suaugėlius, tik dar mažesnės ir besparnės. Kiaušiniai smulkūs, juodi, blizgantys. Per vegetaciją išsivysto keletas kartų. Šie amarai nemigruoja, vasarinės sparnuotos patelės skrenda ant tos pačios rūšies augalų. Rugsėjo mėnesį išsivysto patinai ir apvaisintos patelės deda kiaušinius pavieniui ant ūglių, šalia pumpurų, kur jie ir žiemoja.

Apsauga. Insekticidai naudojami, vos tik atsiranda amarų, dažniausiai prieš žydėjimą ar nuėmus derlių.

Pixabay nuotr.