Aviečių sodinimas iš vazonėlių: nuo sodinuko iki derliaus
Kaune įsikūręs šeimos ūkis „Romainių uogos“ savo veiklą pradėjo 2010 metais. Nors sklypas nedidelis, jame auginami vynmedžiai, avietės, aktinidijos, gervuogės. Sode netrūksta obelų, kriaušių, slyvų, trešnių, vyšnių, serbentų, agrastų, braškių, šilauogių, spanguolių – tikras smagurių rojus! Ūkio šeimininkas nestokoja patirties ir dalijasi savo patarimais bei įžvalgomis. Šįkart – apie aviečių sodinimą iš vazonų.
Pastaruoju metu gausu komentarų, kad avietės iš vazonėlių neprigyja arba, jei prigyja, blogai auga. Jas galima sodinti tik rudenį arba pavasarį, kitas laikas netinka. Šis mitas paskatino augintoją atlikti eksperimentą ir patikrinti, kiek tuose žodžiuose yra tiesos. „Nors sodinimą iš vazonų aš jau senokai esu išbandęs, bet nesu užfiksavęs viso proceso fotografijose. Tai sėdame į pažinimo traukinį ir važiuojame“, – pasakoja jis.
Eksperimento eiga
Eksperimentas buvo atliekamas su sodinukais, augintais 2 l talpos vazonuose, durpių substrate. Rudeninės (remontantinės) avietės ‘Mapema’ buvo gerokai ūgtelėjusios – siekė per 1 m.
Gruntas (lengvas priesmėlis), į kurį sodinti sodinukai, buvo pagerintas kibiru komposto, paskleidžiant jį per visą sodinimo plotą ir gerai išmaišant kastuvu, kad susidarytų tolygus, vienalytis komposto ir žemės mišinys. „Svarbu atminti, kad komposto nereikėtų padauginti, nes gryname yra per didelė cheminių elementų koncentracija, galinti pakenkti augalo šaknims. Apytiksliai jo turėtų būti ne daugiau kaip 30 proc. Kompostą galima naudoti vėliau, paaugus avietėms – vis užpilti ant viršaus kelis kartus per sezoną, kad nepadidėtų cheminių elementų koncentracija“, – savo įžvalgomis dalijasi sodininkas.
Eilės plotis – apie 1 m, atstumai tarp sodinukų – 0,5 m. Duobės kasamos apie 30 cm gylio.
Iš vazonėlio išėmus sodinuką su žeme ir įdėjus į duobę, jo šaknys užkasamos apie 5 cm giliau, nei augo. Giliau sodinti nereikėtų, nes avietės šaknys yra paviršinės ir pagrindinės įsiskverbia iki 30 cm.
Sodinukai pasodinti liepos 8 dieną. Iš viso – 8 vienetai. Pasodinti jie buvo palaistyti, žemė pamulčiuota 5 cm storio puriu nupjautos žolės sluoksniu. Atsiranda daug naudingų mikroorganizmų ir sliekų, kurie skaido mulčią, maitina augalus. Jie taip pat purena dirvą ir sukuria mikroporas, per kurias patenka oras ir vanduo. Dėl to dirva pasidaro gyva ir kvėpuojanti. Suirus didžiajai daliai mulčio, maždaug po mėnesio, t. y. kai jo sluoksnis suplonėjo, avietės buvo patręštos medžio pelenais – 1 stiklinė (apie 100 g) tolygiai paskleista 1 m2 plote. Eksperimentas atliktas 2 m2 plote, tad reikėjo 2 stiklinių pelenų. Po to palaistyta laistytuvu su antgaliu negausiai, kad ne bėgtų upelis, o visas vanduo susigertų iš karto, vėjas neišpustytų pelenų ir greitai tirpstančios medžiagos susigertų į gruntą. Po kelių dienų avietės vėl pamulčiuotos 5 cm žolės sluoksniu – irdama ji maitino augalus. Mikroorganizmų išskirtos organinės rūgštys tirpino netirpias pelenų medžiagas, ir šios tapo prieinamos augalams. Iš viso žole mulčiuota 3 kartus.
Vieni sodinukai turėjo 1 stiebą, kiti – 2. Iš viso 8 sodinukai turėjo 12 stiebų.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. balandžio mėnesio numeryje.
„Romainių uogų“ nuotr.