Česnakų ligos ir augimo sutrikimai. I dalis

Kokios kokybės bus česnakų derlius, priklauso nuo daugelio agrotechnikos priemonių: vietos parinkimo, dirvos savybių, priešsėlio, veislės, sodinimo, tręšimo ir pasėlio priežiūros, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo sąlygų. O kokios ligos česnakus puola dažniausiai?

Česnakų skiltelių lukštų dėmėtumas. Jo sukėlėjas yra Embellisia allii (sin. Helminthosporium allii). Šis grybas retai užkrečia kitus augalų organus, tačiau pažeisdamas dengiamuosius išorinius lukštus sudaro sąlygas antrinei infekcijai prasiskverbti. Požymiai dažniausiai pasireiškia kaip netaisyklingos tamsios dėmės, išsidėsčiusios skiltelių pagrinde. Pastebėta, kad česnakai tamsios spalvos lukštais mažiau jautrūs negu turintys baltus lukštus, tačiau nėra visai atsparūs.

Sukėlėjas peržiemoja augalų liekanose, užkrėstoje dirvoje (labai svarbu laikytis sėjomainos) ir sergančiose skiltelėse. Liga labiau tikėtina drėgnais metais, taip pat česnakus laikant ar pakuojant drėgnai. Dažnai ji aptinkama prekybos vietose, kai galvutės fasuojamos į plastikinę tarą.

Siekiant išlaikyti kokybišką produkciją rekomenduojama:

*nesandėliuoti česnakų su matomais pažeidimais;

*laikymo vietose palaikyti žemą santykinį oro drėgnį;

*pašalinti pakitusios spalvos išorinius lukštus nuo ropelių;

*fasavimui naudoti orui laidžias medžiagas.

Česnakų skiltelių fuzarinį puvinį sukelia keletas Fusarium genties grybų. Liga tikra slapukė –dažniausiai nepastebima nei lauke augančiuose česnakuose, nei nuimant derlių. Kitas klaidinantis veiksnys – puvinio požymiai tapatinami su fiziologiniais sutrikimais, mitybos elementų trūkumu ir pan. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į tokius svarbius požymius, kaip sutrikęs augimas, silpnai išsivysčiusios šaknys, lapų geltimas ir galiukų rudavimas (nekrozė), lapų nykimas ir džiūtis, ropelės nevientisai standžios ir tvirtos ropelės, gana lengvai atsiskiriančios skiltelės.

Fuzarinio puvinio užkratas patenka per augalo audinius, ypač pažeistus. Toliau infekcija plinta iki skiltelių. Jose matomos korėtos, įdumbančios gelsvai rudos dėmės. Pažeisti audiniai būna rausvos ar rausvai violetinės spalvos. Baltas, rausvas ar rausvai violetinis apnašas susidaro ant visos skiltelės arba tik dėmėse. Česnakai supūva sausai, skiltelės susitraukia (mumifikuojasi) arba, įsimetus bakterijoms, audiniai būna parudavę ir vandeningi.

Optimalios sąlygos fuzariniam puviniui plisti – šilti drėgni orai. Ypač palankūs lietingi vegetacijos pabaigoje.

Fusarium – tipiški dirvos grybai, todėl sėjomaina yra viena iš pagrindinių priemonių fuzarinio puvinio plitimui kontroliuoti. Negalima česnakų sodinti po svogūnų. Ne tik fuzarinio puvinio, bet ir kitų ligų profilaktikai svarbu sodinti sveikas skilteles. Terminė dezinfekcija iki 50 proc. sumažina infekcijos plitimą. Užkratas taip pat gali būti pernešamas su žeme, darbo priemonėmis, augalų liekanomis, sodinamąja medžiaga, tekančiu vandeniu. Rekomenduojama šalinti užkrėstus česnakus. Negalima sandėliuoti pažeistų galvučių. Derlių reikia laikyti šaltai, sausai, gerai ventiliuojant.

Pixabay nuotr.