Česnakų ligos ir augimo sutrikimai. II dalis

Rodos, didelių problemų dėl ligų ar kenkėjų plitimo per česnakų vegetaciją nekyla, užauga neblogos galvutės, tačiau nemažai jų genda vėliau, laikant. Taigi kokios ligos dažniausiai gadina česnakų kokybę?

Kekerinis, arba pilkasis, puvinys – dažna daržovių liga, sukeliama Botrytis genties grybų. Jos požymių aptinkama ant lapų ir ropelių. Ant lapų atsiranda 1–5 mm skersmens baltų dėmelių, apsuptų žalsvo apvado. Jų centras dažnai pasidaro gelsvai rudas. Vėliau dėmės didėja, lapų galai džiūsta. Labiau pažeisti lapai per 5–12 dienų nuvysta ir žūsta, todėl ropelės užauga mažos. Pagal išvaizdą dėmės panašios į pažeidimus, padarytus vabzdžių, atsiradusius dėl aplinkos mechaninio poveikio (stipraus vėjo, dulkių ir smėlio audrų, krušos).

Ant ropelių Botrytis spp. sukeliamos ligos simptomai paprastai išryškėja saugykloje, net jei česnakai ja užsikrečia dar lauke. Tarp lukštų, o vėliau ir ant pačių skiltelių vystosi baltas micelis, virstantis pilkomis apnašomis su skleročiais. Apnašos dengia visą ropelę.

Liga labiau plinta drėgnu oru ar iškritus gausiai rasai, kai oro temperatūra būna 16–25 ºC. Botrytis skleročiai dirvoje išlieka gyvybingi vienerius metus ir ilgiau, todėl gilus arimas, sėjomaina labai sumažina jų kiekį. Svarbu sunaikinti augalų liekanas. Česnakus būtina gerai išdžiovinti prieš sandėliuojant ir laikyti vėdinamose patalpose.

Sklerotinis, arba baltasis, puvinys, kurį sukelia dirvos grybai Sclerotinia spp., pažeidžia česnakus, svogūnus, porus, todėl atsėliavimas yra viena pagrindinių priežasčių jam plisti.

Pirmieji ligos požymiai – nykstantys daigai. Dėl drėgmės ant pažeistų augalų prie dirvos paviršiaus gali net susidaryti balta grybiena. Vasaros pabaigoje užsikrėtusių česnakų lukštai suminkštėja, praskysta. Ropelių paviršiuje ar viduje susidaro balta grybiena. Vėliau susiformuoja skleročiai, kurie išlieka gyvybingi kelerius metus ir gali pažeisti augalus. Užkrėstose dirvose svogūninių daržovių rekomenduojama neauginti 5–8 metus.

Pelėjūninis puvinys, sukeliamas grybų Penicillium spp., labiau pasireiškia, kai per vegetaciją vyrauja sausi, šilti orai. Dažniau apsikrečia mechaniškai sužalotos, kenkėjų, ligų užpultos ropelės. Česnakų skiltelės pažeistose vietose įdumba. Iš pradžių dėmes dengia baltos grybienos apnašas, o vėliau pasirodo žalsvai melsvos dulkingos apnašos. Puvinys plinta praėjus 2–3 mėnesiams po derliaus nuėmimo, kai laikymo vietose vyrauja didelė drėgmė. Sporos gerai išsilaiko tiek patalpose, tiek lauke ant augalų liekanų, todėl labai greitai plinta. Česnakai turi būti laikomi sausai.

Bakterinis kaklelio puvinys, sukeliamas bakterijos Burkholderia gladioli pv. alliicola, dažniausiai atsiranda ant mechaniškai (ligų, kenkėjų, audros, krušos, vėjo) pažeistų česnakų. Šia liga jie taip pat linkę sirgti drėgną, lietingą vasarą.

Bendrieji reikalavimai

Auginant česnakus svarbu laikytis bendrųjų reikalavimų, padedančių užkirsti kelią ligų plitimui.

*Prieš sodinimą skilteles dezinfekuokite termiškai (l0–15 dienų prieš sodinimą 8–12 valandas kaitinkite sausu oru 40–45 ^oC temperatūroje).

*Skilteles mirkykite kalio permanganato tirpale.

*Pasėliams parenkami atviri, gerai vėjo perpučiami laukai.

*Vagos, eilės orientuojamos vyraujančių vėjų kryptimi, kad drėgmė kuo trumpiau laikytųsi ant lapų. Laistant taip pat svarbu, kad lapai nebūtų drėgni.

*Sėjomaina.

*Sėja, optimalus sėjinukų tankumas.

*Optimalus tręšimas (česnakams turi netrūkti kalio, kuris suteikia atsparumo, ir kitų mikroelementų).

*Reikia tinkamu laiku nuimti derlių, o po to sunaikinti augalų liekanas; jų negalima paskleisti lauke, kur augo daržovės.

*Būtina tinkamai laikyti česnakus.