Daržovės, lipančios į dangų II. Renkamės daržoves
Taigi ką sodinti prie atramų? Yra dvi daržovių, galinčių ropštis aukštyn, grupės. Vienos į atramas kabinasi ūsais. Tai agurkai, melotrijos, plaušenės, žirniai, moliūgai, ilgmoliūgiai. Kitos daržovės stiebais vejasi aplink atramas. Tai aukštaūgės vijoklinės pupelės, egiptinė lobija. Kartais augalai neįsikimba į atramas – tenka jiems padėti, nukreipiant tinkama linkme, kartais būtina ir pririšti. Taip nutinka, jei atramos yra šaurinėje pusėje, o augalas veržiasi į pietus ir mieliau driekiasi pažeme, nei lipa kabindamasis ūsais. Tokie „pasiklydėliai“ yra agurkai, moliūgai. Įtakos turi ir vyraujančių vėjų kryptis.
Renkantis veisles, svarbu atsižvelgti į jų aukštį. Pavyzdžiui, pupelės būna ir vijoklinės, ir krūminės. Agurkai gali augti ir kompaktiški, žemi, ir ilgas virkščias išleisti. Norint į padanges užkelti moliūgus, reikia atsižvelgti į vaisių dydį – sunkiasvoriai neatsilaikys prieš Žemės trauką.
Paprastieji agurkai (Cucumis sativus) dažnai auginami šiltnamiuose, bet ne vienas daržininkas pasirenka lauko sąlygas – paprasčiau prižiūrėti, o ir derlius būna neblogas. Daugelio veislių agurkų stiebai šakojasi, išleidžia daug šoninių ūglių, todėl labai sutankėja, susipainioja – vaisių paieškos tampa sudėtingu užsiėmimu. Nesinori užminti ant lapų ar išsidriekusių stiebų, bet ne visada pavyksta to išvengti. O kur dar plaukeliais apžėlę stiebai ir lapai, kurie itin aštrūs sausesniu oru – jautresniems žmonėms gali sudirginti odą. Perpus mažiau nemalonumų būna, kai stiebai lipa ant tinklo ar kitokios atramos. Sodinkite agurkus viena eile, padėkite jiems įsikibti į atramas. Derlius bus gausesnis ir daržas gražesnis, jei šalia pasodinsite bites viliojančių vienmečių augalų, mat agurkų žiedai nelabai vilioja bites. Norėdami nustebinti namiškius ir kaimynus, paieškokite įdomesnių veislių – yra agurkų apvaliais vaisiais (‘Lemon’, ‘Richmond Green Apple’, ‘Crystal Apple’), baltų rudų, dryžuotų. Jie, nelygu veislė, gali užkopti iki 2 m aukštį, bet atramas galima konstruoti ir žemesnes.
Melotrija (Melothria scabra). Dėl lietuviško pavadinimo dar neapsispręsta, bet visi augalą vadina sulietuvintu lotynišku – melotrija. Nei agurkas, nei moliūgas, nei agrastas, nei arbūzas – taip būtų galima apibūdinti 2–2,5 cm ilgio pailgus vaisius vedančias melotrijas. Į atramas jos kabinasi ūsais, suauga labai tanki lapija. Melotrijos puikiai tiks 3–4 m aukščio ir 2–3 m pločio žaliajai sienai sukurti. Šios daržovės, priešingai nei agurkai, nenukenčia nuo miltligės – lapai išlieka žali iki šalnų.
Plaušenė (Luffa) – vienmetė liana, turinti stambius stiebus ir lapus. Alytiškė Loreta Ažukienė taip apie ją rašo interneto svetainėje www.loretossodai.lt: „Yra dvi rūšys – baltomis ir juodomis sėklomis. Rūšis juodomis sėklomis užaugina didesnius vaisius. Ši rūšis kaprizingesnė, nes jai reikia daugiau šilumos, šviesos. Mūsų oro sąlygos nėra tinkamos. Plaušinė baltomis sėklomis nėra kaprizinga, todėl gali augti šiltnamyje ar, tiesiog parinkus šilčiausią vietą, lauke. Vaisiai panašūs į aguročių, tik šiurkščia odele, žali, originalaus skonio ir kvapo. Augalas masyvus, greitai augantis, galintis pasiekti 4 m, todėl jam reikia galingų atramų. Šoninius ūglius reikia nupjauti, paliekant du stipriausius. Jaunus vaisius galima marinuoti, kepti, virti, troškinti.“
Pexels nuotr.
