Pomidorai kažkada buvo laikomi nuodingais

Pomidorų gimtinė – Pietų Amerika. Jie kilę iš laukinio Andų augalo su nedidelėmis serbentų ar vyšnių dydžio raudonos, oranžinės ar žalios spalvos uogomis. Nerasta jokių įrodymų, kad gimtinėje jos buvo valgomos. Kažkokiu būdu pomidorai „nukeliavo“ į Meksikos aukštikalnes, kur actekai juos sukultūrino ir pradėjo naudoti maistui.

Ispanų konkistadorai atvežė pomidorus, kaip ir daugelį kitų vertingų augalų, į Europą apie 1523 metus. Pirmiausia jie pateko į Ispaniją, vėliau į Italiją ir galiausiai paplito visoje Europoje bei Rytų Azijoje. Matyt, pirmieji atvežtiniai vaisiai buvo geltonos spalvos, nes Italijoje juos vadino pomi d’oro, t.y. ‘auksiniais obuoliais’.

Nors apie 1600 metus pomidorai jau buvo žinomi visoje Europoje, bet auginti kaip dekoratyvūs augalai vazonuose, prie pavėsinių, oranžerijose. Italai buvo pirmieji, kurie pradėjo plačiai juos auginti maistui. Tuo tarpu šiauresnių Europos kraštų gyventojai dar ilgai laikė juos nuodingais ir valgyti nesiryžo.

Pomidorai priskiriami bulvinių šeimai, kuriai priklauso kai kurie nuodingi augalai, tad minėti įtarimai turi pagrindo.

Pixabay nuotr.