Daržovės, lipančios į dangų III. Renkamės daržoves
Sėjamieji žirniai (Pisum sativum) būna dviejų rūšių. Vienus galima valgyti su ankštimis – tai cukriniai arba šparaginiai žirniai. Kiti vadinami raukšlėtaisiais arba gliaudomaisiais – ankščių viduje yra kieta plėvelė, todėl valgomi išgliaudyti. Jei anksčiau visiems žirniams reikėdavo atramų, dabar yra žemaūgių veislių, užaugančių vos iki 40 cm ir išleidžiančių daug ūsų. Ūsais jie draugiškai kabinasi vieni į kitus ir neišvirsta – tokių „brolių“ paremti nereikia. Rinkdamiesi sėklas atkreipkite dėmesį į aukštį – yra ir iki 1,5–1,8 m. Itin dekoratyviai atrodo žirniai violetinėmis ankštimis.
Ir dar keli patarimai. Sėkite kuo anksčiau – nekirmys. Po derliaus nuėmimo nupjaukite antžeminę dalį, o šaknis palikite dirvoje – praturtins ją azotu.
Daržinės pupelės (Phaseolus vulgaris) – puikūs augalai daržui pagražinti, vietai sutaupyti. Jos vis taikosi ką nors „pagauti“ ir stiebais apsivyti. Tinka sodinti ir prie pavėsinių, pergolių, ratu susmeigtų ir viršuje surištų bambukinių lazdelių, tinklinių tvorų. Galima šalia daigo įsmeigti paprasčiausią kuolą – svarbu, kad jis išlaikytų augalą ir jų abiejų aukštis atitiktų.
Išskirtinis dėmesys tenka raudonžiedėms pupelėms (Phaseolus coccineus) – vis dar yra klausiančių, ar jas galima valgyti. Tikrai galima, tik reikia gerai termiškai apdoroti, kaip ir kitas pupeles. Gražūs raudoni, rožiniai, balti žiedai ilgainiui virsta žaliomis tvirtomis ankštimis, svyrančiomis nuo 3 m ilgio stiebų.
Moliūgai (Cucurbita) ypač įvairūs. Dideli, maži, raukšlėti, kepurėti, apvalūs, pailgi, kriaušės formos ir dar kitokie… Renkantis veislę, svarbiausia atsižvelgti į vaisių svorį. Sunkesnius moliūgus gali tekti dėti į tinklelius ir pririšti. Gražiai atrodo ant pergolių augantys dekoratyviniai. Jie, kaip ir visi kiti, valgomi, tik minkštimo mažai, o oda labai kieta.
Paprastasis ilgmoliūgis (Lagenaria siceraria), dažnai vadinamas sulietuvintu lotynišku vardu lagenarija. Jis užlipa į 3–4 m aukštį. Labai gražūs balti žiedai, o vaisiai kuo įvairiausi – ir ilgi, ir butelio formos, ir ovalūs, tik sulaukti jų ne kiekvieną lietuvišką vasarą pavyksta. Reikia daug šilumos ir šviesos.
Egiptinė lobija (Lablab purpureus) – gana retas daržo svečias. Ji pradėta auginti kaip daržovė, bet yra tokia graži, kad dekoratyvumas nugalėjo pirminę paskirtį – dabar daugiausia vertinama dėl grožio. Žiedai rožiškai violetiniai, susitelkę į kekes. Jie formuojasi nuo birželio iki šalnų. Vėliau puošnius žiedus pakeičia ne mažiau puošnūs, žėrintys bordinės spalvos ankščių formos vaisiai. Išsodintus daigus nakčiai reikėtų pridengti daržo plėvele, kol yra šalnų pavojus. Šiais augalais galima dekoruoti tvoras, namo sienas, pergoles.
Baltoji bazelė (Basella alba). O jei pasakytume – vijoklinis arba indinis špinatas? Gal tai ir dažniau girdimas šios daržovės pavadinimas, tik, bėda, su špinatais ji nieko bendro neturi. Bazelei reikia padėti prisitvirtinti prie atramos – priešingai nei pupelės, ji nelinkusi vytis. Neturi ir ūsų kaip moliūginių šeimos giminaičiai. Apačioje pritvirtinkite virvę. Ją apvyniokite aplink paaugusią bazelę ir pririškite kuo aukščiau – bazelė siekia 2 m ir daugiau. Maistui pjaunamos jaunų ūglių viršūnės su lapais – dėl gleivingų sulčių ilgai nevysta, išsilaiko švieži. Jie valgomi taip, kaip ir tikrieji špinatai – švieži ir troškinti.
Pexels nuotr.
