Iš lauko baldų kolekcijos: kėdės
Kėdžių ir lauko stalą galima įsigyti, tačiau smagiau pasidaryti savo jėgomis. Tai – puiki galimybė ne tik sumažinti išlaidas, bet ir pritaikyti originalų baldų gamybos procesą. Galite pasirinkti savitą dizaino variantą, sutelkdami dėmesį į artimųjų pageidavimus. Atsižvelgdami į visus niuansus, sukursite patogų, praktišką ir patvarų baldą. Be to, lauko baldų savo rankomis kūrimas yra puiki treniruotė laisvalaikio metu.
Kalbant bendrais lauko baldų projektavimo ir gamybos klausimais, negalima pamiršti jų įvairovės. Viena iš svarbių savybių yra tai, kad, turėdami kad ir nedidelius staliaus darbų įgūdžius, tokį baldą galime pasidaryti patys. Dar viena ypatybė – jų gamybai nėra būtinos brangios medžiagos: meistraukite iš paprasčiausių pušinių lentų arba net iš nebereikalingų padėklų.
Be abejo, norėdami surinkti baldus, privalėsite įsigyti tvirtinimo detalių rinkinių: sraigtų, varžtų, savisriegių, taip pat PVA arba specialių baldų klijų. Visų tvirtinimo detalių galvutės turi būti įleidžiamos į medinių detalių korpusą, kad būtų išvengta sužeidimų ar įbrėžimų juos naudojant. Patys gaminiai privalo būti pagaminti išvengiant nesuapvalintų, aštrių kampų, o jų paviršiai turi būti rūpestingai nušlifuoti.
Norint apsaugoti medieną nuo puvimo ir grybelio, ją reikia apdoroti specialiomis apsauginėmis medžiagomis (antiseptikais), o paviršių padengti laku, pageidautina, keliais sluoksniais. Tokios dangos puikiai išsaugo natūralų medžio rašto natūralumą ir ypač pabrėžia jos tekstūrą.
Kėdžių tipai
Lauko kėdės gali būti gaminamos iš medienos, taip pat iš metalinių vamzdžių. Pvz., rėmas gali būti pagamintas iš vandentiekio vamzdžio (rekomenduojamas ¾ colio skersmens vamzdis). Kėdės kojos įmaunamos į plastikinius arba guminius antgalius. Vamzdžiai jungiami naudojant smeiges ir veržles. Aštrūs išsikišimai užlyginami ir padengiami emaliu arba nitro dažais. Kėdžių dangai naudojamas audinys turi būti paruošiamas atsižvelgiant į pageidaujamą sėdynės gylį. Būtina tvirtai susiūti audinį, kurio vienas galas būtų tvirtinamas atlošo viršuje, o kitas apgaubtų priekinį sėdimosios dalies kampą. Geriausias variantas – sėdynės briauną padengti vilnoniu audiniu.
Sulankstomą kėdę galite pasigaminti iš tašelių, kurių skerspjūvis ne mažesnis kaip 20×40 mm, pusantro kv. metro drobės, brezento ar kitos patvarios medžiagos. Jums taip pat reikės kelių varžtų, kurių skersmuo 6–8 mm, o ilgis – 50–60 mm; sraigtasriegių ir specialių baldų vinių. Kad būtų patogiau naudotis, įvairių rūšių kėdžių ir improvizuotų suoliukų sėdynės privalo turėti nedidelį kampą su atlošu.
Tekstas – Vytauto Mankevičiaus. Nuotrauka – Schuterstock.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2020 m. liepos mėnesio numeryje.
