Juodieji sodo perlai – gervuogės
Užsukusiam svečiui aviečių gali pasiūlyti beveik kiekvienas sodininkas, o štai gervuogių – tik vienas kitas. Visai be reikalo į šiuos augalus nekreipiame dėmesio. Mat juose gausu vitaminų B1, B2, C, PP, K, karotino, cukrų, organinių rūgščių, pektinų, rauginių ir dažinių medžiagų, kalio, geležies.
Nors kultūrinių gervuogių pasiūla nemaža, tačiau Lietuvoje rekomenduojama auginti tik atsparias šalčiui veisles. Net ir gamtoje paplitę rūšiniai augalai nenukenčia tik tokiu atveju, kai žiemoja po storu sniego patalu.
Gervuoges rekomenduojama sodinti šiltoje, saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo žvarbių vėjų. Geriausiai šie augalai auga ir dera silpnai rūgščioje, derlingoje dirvoje, ypač humusingame priemolyje.
Kadangi mūsų krašte žiemos yra permainingos, sodinti gervuoges geriausia pavasarį. Jei sodinukų gausite rudenį, pasodinę juos užberkite 10–15 cm durpių sluoksniu, kad žiemą neapšaltų. Augalai sodinami į maždaug 50 cm gylio duobes. Pasodinti nukerpami – paliekami apie 25 cm ilgio.
Jei vasara sausringa, krūmelius reikia laistyti. Gervuogės tręšiamos saikingai. Ypač nemėgsta azoto pertekliaus.
Kadangi augalai, ypač šalčiui jautrių veislių ar pasodinti rudenį, bijo žvarbių vėjų, žiemos pradžioje juos reikia apipilti durpėmis, žeme, apkloti šiaudais ar eglišakėmis.
Pixabay nuotr.
