Kaip atpažinti bulvių marą?

Bulvių marą sukelia grybas Phytophthora infestant. Jis susargdina ir pomidorus, todėl šių augalų kaimynystė nėra pageidautina. Pastebėta, kad bulvių maras dažniausiai pradeda plisti privačiuose daržuose, ypač ten, kur susidaro itin palankios sąlygos – žemesnėse vietose, užuovėjose, arčiau vandens telkinių, nuolat toje pačioje vietoje ar šalia auginamose bulvėse.

Po užsikrėtimo ligos požymiai, atsižvelgiant į oro sąlygas, pastebimi praėjus 3–10 dienoms. Maras plinta labai greitai, ir delsiant jo vystymąsi sulaikyti daug sunkiau. Pirmieji požymiai ant lapų – netaisyklingos vandeningos dėmės, kurios būna nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis, išplaukiančiomis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda šiek tiek pūkuotas baltas pelėsis, gyslos pajuoduoja. Tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas. Sparčiausiai liga plinta, kai vyrauja drėgni, ūkanoti, lietingi orai, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 ^oC šilumos.

Bulvių maras palankiais metais gali sunaikinti iki pusės derliaus. Anksti sunykus lapijai ir bulvienojams, gumbai nespėja užaugti, būna mažesni. Ligos sugadintų ir pūvančių bulvių sandėliuose galima rasti iki pat pavasario. Jei derlius laikomos per šiltai, nuostoliai gali būti labai dideli, nes tuomet jis pūva dar ir nuo sausojo arba šlapiojo puvinio. Kai bulvių augimo ir gumbų formavimosi metu vyrauja sausi orai, nuostoliai būna nedideli.

Ir pastebėta, ir įrodyta, kad maro nuostoliai padaromi mažesni, kai auginamos atsparių veislių bulvės, tačiau visiškai nesergančių nėra.