Kaip auginti bastučius?
Ar žinote, kad pekininiai ir kininiai bastučiai – ne sinonimai, o skirtingų augalų pavadinimai. Kininiai bastučiai dar vadinami pok čoi, bok choi. Pekininiai bastučiai nuo jų skiriasi ir išvaizda ir skoniu. Kininiai bastučiai nesuka gūžių – tamsiai žali lapai, itin platūs ir „mėsingi“ lapkočiai išsidėstę apie nedidelį centrinį augimo pumpurą. Jų dedama į sriubas, salotas, troškinius. Pekininiai bastučiai suka gūžes, lapai šviesiai žali. Dažniau vartojami švieži.
Tiek vienus, tiek kitus augalus galima sėti pavasarį ir vasarą, rudens derliui. Tai priklauso nuo veislės. Ant sėklų pakelio paprastai rašoma, kada sėti ir kada laukti derliaus. Pekininių ir kininių bastučių auginimas nesiskiria. Liepos mėnesį, kai darže nuėmus ankstyvų daržovių derlių atsiranda vietos, galima jų pasisėti. Užauga per 50–70 dienų nuo sėjos. Kad bastučiai nesužydėtų, palankiausia temperatūra dieną 16–22 ºC, naktį ne mažiau kaip 10–12 ºC, tačiau geriausia – daugiau negu 15 ºC. Jei naktys labai šaltos, ypač augimo pradžioje, bastučius vertėtų pridengti daržo plėvele. Ji gali likti ir dieną.
Geriausiai bastučiai auga daug organinių medžiagų turinčioje, geros struktūros, drėgnoje dirvoje, kurios pH 6,5–7,5. Rūgštesnėje dirvoje greičiau apninka šaknų gumbas, jie neskuba sukti gūželių, greičiau sužydi. Geras priešsėlis – žirniai, pupelės, agurkai, aguročiai, pomidorai, svogūnai. Tręšti reikėtų kompleksinėmis trąšomis su kalciu. Karštesnę vasarą, kai mažai drėgmės, sutrinka augalų mityba, ruduoja lapų kraštai. Ravima ir purenama labai atsargiai, nes šaknys silpnos. Per sausrą būtina laistyti. Geriau iki pietų, kad suspėtų nudžiūti lapai – mažiau sirgs puviniais. Ypač tai svarbu, kai gūželės jau paaugusios ir naktys vėsios.
