Komposto kokybė ir tręšimo normos

Kompostas ne tik praturtina dirvą humusu, bet ir pagerina jos struktūrą, aeraciją, padeda sulaikyti drėgmę. Tik iš jo augalai gauna reikiamų maisto medžiagų, kuriomis gali maitintis visą vegetacijos laiką. Augalams komposto atseikėjus kad ir po saują, sulaukiama gausesnio derliaus. Mokslininkai įrodė, kad jis saugo augalus ir nuo ligų.

Komposto kokybė

Subrendęs kompostas yra birus, tamsios, beveik juodos spalvos, kvepia miško žeme. Sugniaužtas rankoje jis netepa. Tik gerai perpuvęs ir nepertręštas kompostas tinka daržovėms, gėlėms ir dekoratyviniams augalams. Jo krūva trečdaliu mažesnė už pradinę.

Komposto vertė gali labai skirtis. Ją rodo azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, mikroelementų kiekis. Taip pat svarbu žinoti, kiek komposte yra sausųjų ir organinių medžiagų, sulfatų, chloridų. Optimalus pH turi būti 6,5–8,0. Kai jis didesnis negu 7,5, augalai prastai pasisavina geležį, manganą, varį, cinką, nors šių mikroelementų dirvožemyje ar komposte gali ir netrūkti.

Kompostas gerina dirvožemio struktūrą, biologinį aktyvumą, didina humuso kiekį. Jei organinės medžiagos yra mažiau kaip 20 proc., tokio komposto vertė maža. Jei chloridų kiekis viršija 200 mg/l, o sulfatų – 300 mg/l, jie gali pakenkti daigams, salotoms, svogūnams ir kitiems augalams. Tačiau nedidelių šių medžiagų kiekių augalams reikia.

Tręšimo normos

Kai komposto kokybė nežinoma, sodininkams, daržininkams rekomenduojama vadovautis šiomis rekomendacijomis:

• Bulvėms, burokėliams, salierams, porams, gūžiniams ir žiediniams kopūstams galima įterpti 2–2,5 kg/m² komposto, geriausia pavasarį.
• Kompostu nereikėtų tręšti morkų, svogūnų, lapinių daržovių. Geriau jį atiduoti šių augalų priešsėliams, o jei naudojamas – norma turi būti ne didesnė kaip 1 kg/m². Žirniai ir kiti ankštiniai augalai kompostu netręšiami. Salotoms, ridikėliams jo norma ne didesnė kaip 1,5 kg/m². Patręšus gali susikaupti daugiau nitratų.
• Kompostas – geras mulčias vaismedžiams, uogakrūmiams rudenį arba anksti pavasarį (1 kg/m²). Braškės mulčiuojamos tuoj po sodinimo ar nuskynus uogas (ne daugiau kaip 1,2 kg/m²).
• Vejoms ir kitoms daugiametėms žolėms komposto reikia 2 kg/m² per metus. Šis kiekis išberiamas per keletą kartų: pusė anksti pavasarį ir po šienavimų.

Kompostas į lysvę įterpiamas 8–12 cm gyliu, šiltnamiuose – prieš augalų sodinimą ar sėją. Jei šiltnamio grunte gausu organinių medžiagų ar naudotos durpės, tuomet komposto efektyvumas nebus didelis. Geriausia juo gerinti šiltnamio gruntą, turintį mažai organinių medžiagų, arba naudoti ten, kur polietileno plėvele dengiama natūrali žemė. Augalams puodeliuose ar vazonuose kompostas maišomas su sausu smėliu. Vandeniniu komposto skiediniu tinka tręšti augalus per lapus.

Kompostas kaip trąšos veikia 3–4 metus. Didžiausias efektas pastebimas pirmaisiais metais. Lengvose dirvose kompostas mineralizuojasi greičiau – jo vertė didžiausia būna pirmus dvejus metus.