Laikas pažadinti sėklas

Daugumos augalų sėklos pradeda dygti pasibaigus ramybės periodui, jei yra tinkamos sąlygos. Šiam procesui vykti būtinas vanduo, oras, šiluma, o kai kurioms augalų rūšims ir šviesa.

Sparčiau dygsta išbrinkusios, padaigintos sėklos

Daugelio vienmečių gėlių sėklos sudygsta maždaug per 1–2 savaites, padaigintos – 3–6 dienomis greičiau. Kuo šiltesnė aplinka, tuo greičiau pasirodo daigai.

Sėklos plonu sluoksniu paskleidžiamos negiliame inde ant drėgnos skiautės ar filtrinio popieriaus taip, kad neliestų viena kitos, ir laikomos drėgnai, šiltai. Kad drėgmė neišgaruotų, galima pridengti. Po kelių dienų prasikala 1–2 mm ilgio daigeliai. Pravartu atminti, kad išbrinkusias ar dygstančias sėklas svarbu pasėti į drėgną žemę – bent kiek perdžiūvusioje jos žūva.

Dygimo energija padidėja mirkant sėklas 20 °C temperatūros vandenyje. Jį būtina kasdien pakeisti. Daugelio vienmečių (ir kai kurių dvimečių) gėlių sėklos laikomos 22–24 °C šilumos vandenyje. Mirkoma 1–2 paras. Taip apdoroti naudinga sunkiai dygstančių gėlių (verbenų, gazanijų ir kt.) sėklas.

Sėklas kieta luobele galima apdoroti karštu 70–80 °C vandeniu. Kai kurios sėklos užpiltos inde paliekamos 12–24 valandoms, kad atvėstų kambario temperatūroje. Pamirkius lukštai suminkštėja, o vanduo ima skverbtis gemalo link.

Storą luobelę turinčios palmių, kanų, kordilinų sėklos mirkomos 80 °C temperatūros vandenyje 12–48 valandas, paskui kelioms sekundėms panardinamos į šaltą. Reikėtų stebėti jo temperatūrą: į atvėsusį įpilti karštesnio. Šių gėlių sėklas 10–12 valandų galima pamirkyti 2–3 proc. druskos ar sieros rūgšties tirpale.

Spėriau dygs sėklos, palaikytos silpname mikroelementų, 0,05 proc. boro rūgšties tirpale (5 g / 10 l vandens) arba keletą valandų mirkusios pelenų užpile (2 valgomieji šaukštai pelenų / 1 l šalto vandens, mirkoma parą), kuriame taip pat gausu įvairių mineralinių medžiagų. Tinka ir 1 proc. kalio permanganato (1 g / 1 l vandens), 0,005–0,02 proc. vario sulfato arba 0,03 proc. mangano sulfato tirpalai. Į sėklas įsigėrę mikroelementai ne tik skatina dygimą ir augimą, bet ir lemia atsparumą grybinėms ligoms.

Sėklų jarovizavimas

 Jarovizavimas, arba grūdinimas, – agrotechninė priemonė, taikoma pradėjusioms dygti sėkloms (jų laikymas tam tikrą laiką žemoje temperatūroje), siekiant pagreitinti ir pagerinti jų vystymąsi. Pavasariai Lietuvoje dažnai šalti ir permainingi, o ir šalnos daug žalos pridaro, todėl grūdinti verta ne tik gėlių daigus.

Išbrinkusios, drėgnos sėklos (kai viena kita prasikala) 3–5 paras palaikomos 1–3 °C temperatūroje (šaldytuve) ar išnešamos į šaltą rūsį 7–10 dienų, po to pasėjamos. Daigyne, iki pasirodant daigams kas antrą parą keičiama temperatūra – nuo 18–20 °C iki 0–3 °C.

Iš grūdintų sėklų išaugę daigai būna tvirtesni, lengviau pakelia temperatūros svyravimus, šalto oro gūsius, nakties vėsą. Net mažiausių šalnų nepakenčia serenčiai, begonijos, šalavijai, žydrūniai, celiozijos ir kitų vienmečių gėlių daigai.

Užgrūdinti labai naudinga ilgai besiilsinčių gėlių sėklas.

Bus tęsinys…