• sausio 17 d., Penktadienis
Didelis baneris puslapio viršuje

Lysvės – saulės gaudyklės

Ak, kaip mums, šiauriečiams, auginant augalus neužtenka šilumos! Kokių tik gudrybių nesugalvoja sodininkai, kad sušildytų žemę. Įvairūs šiltadaržiai ir komposto dėžės, elektra, karštu vandeniu ar malkomis kūrenamomis krosnimis šildomi įmantrūs šiltnamiai. Ir vis dėlto nieko nėra geriau ir pigiau už saulę.

 

Jei nesiseka užsiauginti melionų ar arbūzų - pasinaudokite saulėtos lysvės privalumais

 

Pietiniai šlaitai

 

Kaip buvęs armijos meteorologas, atsakingai pareiškiu: kas 100 km į pietus vidutinė metinė temperatūra yra 1 ºC aukštesnė. Tačiau savo sklypo į pietus neperneši. Bet ir mes turime milžinišką šilumos rezervą – tai pietiniai šlaitai. Čia saulės spinduliai krenta statesniu kampu, mažiau atsispindi ir labiau sugeriami. Taip dirva sukaupia kur kas daugiau šilumos.

Pietiniuose šlaituose anksčiau nutirpsta sniegas, anksčiau atsiranda žalumos, sirpsta uogos, noksta vaisiai ir daržovės – mes tai žinome. Mums svarbi oro temperatūra, o augalams – dirvos. Mes net nenutuokiame, kiek pietinis šlaitas yra šiltesnis. O efektas tiesiog stulbinantis: kiekvienas nuolydžio kampas prideda laipsnį šilumos! Suformavus 10 laipsnių nuolydžio šlaitą, rezultatas bus toks pats, kaip persikėlus 1 000 km piečiau. Žinoma, su tam tikromis išlygomis. Šiluma kaupiasi tik esant saulėtiems orams, kurių pas mus kartais nėra tiek daug, kaip norėtųsi. Efektas būna netoli žemės paviršiaus, tad daugiausia šilumos gauna žemi augalai, t. y. daržovės. Bet suminė šiluma labai didelė. Nuodėmė neišnaudoti šio gamtos „reaktoriaus“! Juk viskas, ką reikia daryti, – pakreipti lysves į pietų pusę.

Ačiū Richardui Šrioderiui! Prie šios išvados priėjau dar prieš 30 metų. Pradžioje taip sodinau tik aguročius ir moliūgus. Padarai iš komposto krūvos lysvelę su nuolydžiu į pietus, ir jie užauga puikiai. Dideliems plotams šio būdo netaikiau. Kažkodėl atrodė, kad lysves su nuolydžiu reikia įrėminti lentomis, sumeistraujant kažką panašaus į inspektus, o tai – naujos statybinės medžiagos, išlaidos, jėgos, laikas… Bet štai perskaičiau Richardo Šrioderio knygą „Rusiškas daržas, medelynas ir vaisių sodas“ (Русский огород, питомник и плодовый сад) ir staiga supratau: jokių ypatingų užtvarų nereikia. Griebiau kastuvą ir kibau į darbą. Įsitikinau – visiškai nesudėtinga!

Iš pradžių padaromos įprastos lysvės, orientuotos rytų–vakarų kryptimi. Vėliau dalis žemių permetama iš pietinio lysvės krašto į šiaurinį ir grėbliu suformuojamas nuolydis. Apytikslis lysvės aukštis iš pietų pusės – 5 cm, iš šiaurės – 25 cm. Atsižvelgiant į lysvės plotį, keičiasi nuolydžio kampas. Jei lysvės plotis 45 cm, nuolydžio kampas bus 18 laipsnių, jei 70 cm – 12 laipsnių. Kad žemės nebyrėtų, nuo šiaurinio krašto padaromas 45–60 laipsnių nuolydis.

 

 

Eksperimentų rezultatai

 

Atlikau nemažai eksperimentų augindamas tas pačias kultūras šalia, tik skirtingomis sąlygomis – vienas įprastose lysvėse, kitas – „saulėtose“. Rezultatai gana įtikinami. Nuolydyje įrengtose lysvėse savaite anksčiau sunoksta ir mažiau serga braškės; delnu aukštesni ropinių svogūnų laiškai, o ropelės būna didesnės ir greičiau subręsta, derlius padidėja 12–15 proc.; keliomis dienomis anksčiau užauga ridikėliai; daug geriau auga ir dera paprikos, agurkai; net arbūzai ir melionai čia spėja sunokti, jei pavasarį dengiami polietileno danga.

O štai šilumai nereiklios daržovės – morkos, burokėliai, ridikai – į papildomą šilumą beveik nereaguoja.

Saulėtos lysvės geriau įšyla ne tik vasarą, bet ir vėsiomis rudens dienomis. Tai labai svarbu prieš žiemą sodinamoms svogūninėms gėlėms ir daržovėms, pavyzdžiui, česnakams. Pamenu tokį nutikimą. Kažkada saulėtose lysvėse pasodinau žieminių česnakų skilteles. Žiema pasitaikė ypač šalta, speiguota, ir sniego ilgai nebuvo. Daugelyje aplinkinių daržų iššalo beveik visi česnakai. Manieji peržiemojo be nuostolių – pavasarį sudygo šepečiu. Kaimynai labai stebėjosi: juk kartu sodinome, ir lysvių niekuo nedengiau. Praeidami klausinėjo: kokia ypatinga veislė? Bet aš savo paslapčių užantyje nelaikau, viską paaiškinau, parodžiau. Dabar daug kas saulėtas lysves įsitaiso.

Dauguma lysvių mano sodyboje ilgai buvo su nuolydžiu į pietų pusę. O dabar įsigijau sklypą su stačiu šlaitu į pietų pusę, taigi problema išsisprendė savaime. Šlaite net arbūzai gerai sunokti spėja.

 

Laistymo subtilybės

 

Dauguma prieštaraus: o kaipgi laistyti? Juk vanduo nuo tokių lysvių nubėgs!

Nenubėgs. Žinoma, jei stovėsite ir iš žarnos stipriai į vieną vietą vandenį pilsite, jis nuo bet kokios lysvės nubėgs. Jei laistysite su protu ir rūpinsitės dirvos struktūra bei derlingumu, ji vandenį sugers it kempinė. Mano dirva visada puri, ir nekyla jokių problemų laistant. Vasarą lysvę galima ir mulčiu padengti – tinka ir lapai, ir puvinys, ir nupjauta žolė. Šlaite nesunku įrengti terasas. Tiesą sakant, dėl dirvos drėgmės aš ne itin jaudinuosi – pas mus, nejuodžemio zonoje, drėgmės užtenka ir sausros bijoti nereikia.

 

Parengė Violeta Gražutienė

Pagal A. A. Kazarino ir N. I. Kurdiumovo knygą „Protingo sodininko dienoraščiai“ (Rostovas prie Dono: Vladis, 2009). Interneto svetainė www.kurdyumov.ru


Komentarai

Prašome Prisijungti.
avatar
  Sekti  
Pranešti apie

Sekite mus

Šiandien

  • Sausio 17, penktadienis.
  • Saulė teka 08:32, leidžiasi 16:27.
  • Mėnulis teka 00:04, leidžiasi 11:45.
  • Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo diena
  • Beatričė, Daujotas, Dovainis, Merūnas, Vilda.
  • Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo diena
  • KIRMINŲ DIENA. Lapų diena. Tręškite daigus ir augalus, kad gerai augtų. Sėkite gūžines salotas daigams šildomuose šiltnamiuose. Laistykite, purkškite augalus namuose ir oranžerijose. Pjaukite ir skaldykite malkas. Valykite rūsio lentynas, skalbkite skalbinius.
  • Šaltas sausis su pusnimis visiems į naudą.
E-sėklos

Populiariausi straipsniai

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kokius darbus atliekate sausio mėnesį?

Įvykių kalendorius

SS 2