Medaus rūšys
Medaus rūšis priklauso nuo to, iš kokių augalų žiedų surinktas nektaras. Jei sudėtyje yra apie 60 % daugiau vienos rūšies augalų nektaro, toks medus vadinamas monofloriniu. Jei nektaras yra įvairių augalų, jis vadinamas polifloriniu. Karštomis ir sausomis vasaros dienomis ant lapų atsiranda saldaus, tiršto, lipnaus skysčio, kurį gamina patys augalai, amarai ar kiti vabzdžiai. Bitės šį skystį surenka ir perdirba į lipčiaus medų. Jis dažniausiai būna tamsios spalvos, turi kartoką prieskonį, tirštesnis, ilgai nesikristalizuoja. Lipčiaus medus skiriasi nuo žiedų medaus, nes turtingesnis mineralinių medžiagų.
Medaus aromatas priklauso nuo aromatinių medžiagų, kurių yra augalų žieduose. Kiekviena rūšis turi specifinį, tik jai būdingą aromatą.
Liepų, klevų, o gal dobilų?..
Kai meduje dominuoja liepų nektaras, jis vadinamas liepų medumi. Šis medus būna skaidrus, bespalvis arba gelsvas, tirštokas, liepų žiedų kvapo. Susikristalizavęs įgauna gelsvą spalvą, gan kietas.
Klevų medus skystas, baltas, mažai kristalizuojasi. Sukietėjęs pasidaro permatomas, turi rausvai geltoną atspalvį.
Vaismedžių medus beveik permatomas, geltonai žalsvo atspalvio. Susikristalizavęs smulkiais kristaliukais pasidaro šviesiai geltonas. Šis medus yra saldus, malonaus aromato.
Dobilų medus taip pat yra bespalvis ar gelsvas, turi švelnų, malonų kvapą ir skonį. Jis kristalizuojasi smulkiomis kruopelytėmis, sustingęs būna balsvos spalvos.
Aviečių medus gelsvas su truputį žalsvu atspalviu. Jis būna aitroko kvapo, juntamas aviečių skonis. Kai šis medus susikristalizuoja, pasidaro baltas.
Kiaulpienių medus yra gelsvos ar net oranžinės spalvos, labai kvapnus ir tirštas. Jis turi nemažai gydomųjų savybių.
Kai bitutės nektarą renka iš įvairių pievų žiedų, medus vadinamas pievų medumi. Jis būna kvapnus, malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvas.
Jei aviliai stovi prie miškų, kur auga viržiai ir dominuoja viržių nektaras, medus vadinamas viržių medumi. Jis šviesiai rudas, rusvas. Kai sukietėja, šis medus tampa geltonas arba rusvas. Viržių medus ne taip greitai kristalizuojasi, stipraus, bet malonaus kvapo.
Spygliuočių medžių medus tamsus, žalsvos spalvos, sakų kvapo, tirštas. Jis kristalizuojasi stambiais kristaliukais.
Jei šalia bitynų sėjami kultūriniai ar medingi augalai, galima gauti grikių medaus, kuris būna rusvos, tamsiai rudos spalvos, aštraus skonio, turi specifinį aromatą. Jis kristalizuojasi stambiais kristalais.
Rapsų medus yra baltas arba šviesiai gelsvas, kai susikristalizuoja – dar baltesnis. Jis turi vos juntamą kvapą, kartoką skonį, labai greitai sukietėja.
Saulėgražų medus geltonai žalsvas, saldus, truputį kartokas. Jis kristalizuojasi mažyčiais kristaliukais.
Barkūno medus šviesus, labai aromatingas.
Visų rūšių medus iš pradžių būna tirštas, vėliau kristalizuojasi. Tai yra natūralus procesas, ir jo kokybė nepablogėja. Jei daug gliukozės, medus kristalizuojasi greičiau.
Pixabay nuotr.
