Menų terasos

Ežerų krašte Ignalinoje prabėgo mano vaikystė, tad šis kraštas man – be galo artimas ir mielas. Važiuojant į reportažo vietą, sukilo begalė prisiminimų, mintyse perbėgo kaitrios, nerūpestingos vasaros dienos prie nuostabaus Žaliojo ežero, kvepiančios žemuogės pamiškėje, susimaišęs liepos žiedų, pušų ir nupjautos žolės kvapas. Toks šis kraštas išliko mano atmintyje. Dabartis mane pasitiko užžėlusiais vaikystės takais, prie ežero priartėjusiais namų kvartalais, pasikeitusia infrastruktūra ir naujais kūrybingais žmonėmis, atvirais naujovėms ir netradiciniams sprendimams. Namų šeimininkė mus pasitiko prie vartų, tad labai kirbėjo kuo greičiau juos praverti ir patekti į tas stebuklingas, neįprastas sodo ir kūrybinių dirbtuvių erdves, kurias susikūrė Inga Šidlauskienė.

Tik įėjęs į kiemą, iškart supranti, – čia augalų mylėtojų namai, nes stebina tiek jų gausa, tiek įvairovė. Anot Ingos, ji norėjusi kitokios sodo erdvės, ne tokios kaip pas visus, tad kieme mus pasitinka obelų siena, netradicinės sodo puošmenos, kurias sugalvojo pati šeimininkė, akmenukais nubarstyti takeliai, ūksmingos medžių alėjos… Už kelių žingsnių atsiduriame rožėmis kvepiančiame sode. Inga save vadina rožininke, ir labiausiai jai patinka balta žiedų spalva – ji gražiausiai atrodo vakarais. Apžiūrėję ir pasigrožėję sodu, bitininko nameliu, Ingos esame kviečiami į erdvę, kurioje ištirpsta laikas bei gimsta nauji kūrybiniai įkvėpimai.

Kūrybinė erdvė

Ši neįprasta erdvė atsirado tuomet, kai namui prireikė remonto. Anksčiau tai buvo atvira erdvė – balkonas su tvorele; į jį galėjai patekti iš miegamojo. Atėjus laikui remontuoti balkono grindis, Ingai kilo mintis, kad šioje vietoje galima sukurti naują erdvę, skirtą kūrybai. „Buvo pakankamai sunku sujungti seną statinį su nauju, nes jų skirtingos dangos, deja, nepavyko visko padaryti idealiai, nes stoge atsirado „kišenė“, kurioje kaupiasi sniegas ir ledas, pridarantys rūpesčių tirpsmo metu“, – dalinasi moteris. Dabar iš šeimininkų miegamojo galima lengvai patekti į kūrybinę Ingos studiją.

Šią vietą, kaip ir visus namus, Inga susiprojektavo pati. Erdvioje antro aukšto patalpoje įsikūrusios moters kūrybinės dirbtuvės. Čia gausu įvairių medžiagų ir priemonių, kurias Inga naudoja rankdarbiams kurti. Šioje erdvėje šeimininkė išskyrė kelias zonas, poilsio ir darbo. Poilsio vieta įsikūrusi prie didelių panoraminių langų, pro kuriuos atsiveria nuostabus vaizdas į pušyną, o pro šakas gali įžiūrėti pakalnėje tyvuliuojantį ežerą. Kampe stovi fotelis, užklotas avies kailiu, kurį Inga parsivežė iš Islandijos. „Čia aš užsiimu siuvimu, tapyba ir kitais rankdarbiais, laikau visus savo ruošinius“, – dalijasi moteris. Studijoje negalima nepastebėti paveikslų gausos, dauguma jų tapyti pačios Ingos. „Tik tas, kur ant spintos, ne mano. Aš norėčiau nuolat tuo užsiimti, tačiau tam labai trūksta laiko “, – kukliai šypsosi Inga.

Moteris teigia visada buvusi „prie meno“, tad kai kilo noras tapyti, Inga net neeskizavo būsimo darbo, neužsiėmė bandomaisiais tapybos darbais ant drobės skiaučių, o tiesiog susirado patikusį siužetą ir ėmėsi teptuko. „Nusipirkau dažų, teptukų, drobę ir sėdau tapyti. Mano pirmasis paveikslas dabar kabo namuose, koridoriuje“, – dalinasi Inga. Kitus dirbtuvėse esančius paveikslus moteris taip pat sukūrė pati, apjungdama skirtingus siužetus ir atskiras patikusias internete rastas detales. Savo tapytais darbais Inga puošia savo namų erdves, net ir vonios kambarius.

Tekstas – Agnės Misiūnaitės–Virbalienės. Nuotraukos – Lauros Žaliauskaitės.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2023 m. kovo mėnesio numeryje.