Morkų auginimas: viskas, ką reikia žinoti
Morkas valgyti sveika, todėl galime tik pasidžiaugti jų universalumu: puikiai tinka sriuboms, troškiniams, salotoms, garnyrui, kokteiliams, desertams, o kur dar šviežiai spaustos morkų sultys su šlakeliu aliejaus!..
Kaip auginti morkas?
* Plotelį, kur bus auginamos morkos, patariama rudenį sukasti per kastuvą. Šviežio mėšlo, šiukštu, nedėkite – šakniavaisiai šakosis, bus kieti, sumedėję, prasto skonio.
* Geriausi priešsėliai – pupelės, pomidorai, agurkai.
* Jei dirvožemio tipas – priesmėlis, prieš sėją užtenka jį gerai suakėti, kad neliktų stambių grumstų. Sunkesnį priemolį patariama pavasarį dar kartą sukasti ir gerai suakėti.
* Sėjama anksti pavasarį, kol nespėjo išdžiūti viršutinis dirvožemio sluoksnis. Morkų sėklos labai smulkios – pasėti jas tolygiai ir ne per tankiai nėra paprasta užduotis. Darbą palengvina dražuotos arba ant popierinės juostelės suklijuotos sėklos.
* Palankiomis sąlygomis daigai pasirodo po poros savaičių, o jei trūksta drėgmės – gali tekti laukti visą mėnesį.
* Vanduo neturi užsistovėti, tad geriau laistyti mažesnėmis porcijomis, kad spėtų susigerti. Po kiekvieno laistymo ar lietaus supurenami tarpueiliai.
* Piktžolės – morkų priešai, todėl jų lysvėje neturi būti. Ravint praretinamos ir morkos, paliekant bent 2–3 cm dydžio tarpus.
* Morkos, skirtos žiemai, nuimamos rugsėjui baigiantis – mat šį mėnesį šakniavaisiai dar intensyviai kaupia vertingas medžiagas. Per ilgai laukti taip pat nederėtų – pratrūkus rudens dangui nuo gausaus lietaus daržovės blogai laikysis peržiem, ims pūti. Šakėmis iškastas morkas išrūšiuokite – sveikas, dideles, tiesias sudėkite rūsyje, o smulkias, kreivas, pažeistas kenkėjų skubėkite valgyti.
* Norėdami rauti morkytes kuo anksčiau, pasisėkite jų rudenį.
Morkas pažeidžiantys puviniai
Ne mažiau nei mes morkas mėgsta ir įvairūs puviniai.
Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)
Sklerotinis puvinys daugiausia žalos padaro sandėliuojamiems šakniavaisiams. Vegetacijos pabaigoje galima pamatyti pažeidimus – vandeningas dėmes ant lapų ar morkų galvučių. Patekę iš lauko sergantys šakniavaisiai sudaro užkrato židinius sandėliuose. Grybas per žaizdeles, mechaninius pažeidimus patenka į sveikus šakniavaisius. Pažeidimo vietoje susidaro į vatą panašus purus baltas apnašas, po kuriuo audiniai patamsėja, suminkštėja ir pūva.
Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea)
Liga daugiausia žalos padaro sandėliuose laikomoms morkoms. Ant apsikrėtusių pūvančių šakniavaisių atsiranda rudų dėmių. Jos greitai plinta ir susiliejusios apima visą morką. Pūvantis šakniavaisis apsitraukia puriu pilku, pelenų atspalvio dulkingu apnašu, kuriame vėliau susiformuoja smulkūs juodi skleročiai.
Morkų fomozė (Phoma rostrupii)
Fomozė gali pažeisti visas morkų dalis: lapkočius, stiebus, žiedynus, sėklas, šakniavaisius. Ant lapkočių ir lapų gyslų susidaro balzganos, gelsvos, vėliau pilkos dėmės, nubertos smulkiais juodais taškeliais – grybo piknidžiais. Šakniavaisių galvutėse, kartais žemiau, atsiranda palaipsniui įdumbančių rusvų arba pilkų sauso puvinio dėmių. Jei apsikrėtusios morkos laikomos šiltoje patalpoje, liga vystosi toliau. Susidaro baltu pelėsiu aptrauktos įdubusios dėmės.
Bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas campestris pv. carotae)
Liga plinta esant didelei drėgmei, kai temperatūra yra 22–27 °C. Labiau ji tikėtina laistomuose laukuose. Ant lapų ir lapkočių atsiranda juodų su rudu atspalviu dėmių, kurios plečiasi, susilieja. Lapai pajuosta ir nunyksta. Ligai neatsparios morkos ir petražolės.
Šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora)
Ant apsikrėtusių šakniavaisių atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Dažniausiai pradeda pūti galvutė, rečiau kitos dalys. Puvinio dėmės labai greitai didėja ir apima visą šakniavaisį. Pažeistas audinys netenka stangrumo ir virsta pūvančia mase. Šlapiasis puvinys į vidų patenka pro sužalotas dengiamojo audinio vietas. Ypač smarkiai nukenčia šiltai ir drėgnai laikomos morkos.
Sandėliuojamų morkų šakniavaisių puviniai
Sandėliuojamas morkas pažeidžia Phoma spp., Pythium spp., Fusarium spp., Botrytis cinerea, Erwinia carotovora, Pseudomonas sp. Dažniausiai pūva netinkamomis sąlygomis (per šiltai, blogai vėdinamose patalpose) laikomos morkos. Jos pradeda želti, pasidaro dėmėtos, pajuosta, pasidengia įvairių spalvų pelėsiniu apnašu, deformuojasi. Dažnai infekcija patenka iš laukų arba lieka nešvariuose sandėliuose, saugyklose, taroje. Pažeisti šakniavaisiai būna dėmėti, pajuosta, pasidengia įvairios spalvos (pagal patogeninį mikroorganizmą) apnašu.
Pexels nuotr.
