Sodyba su brangiu sveikatai lobiu

Sodyba, kurioje apsilankėme vieną liepos dieną, yra įsikūrusi pakaunėje esančiuose Užliedžiuose. Ji priklauso pirties amato puoselėtojams Daivai ir Bernardui. Iš vaikystės atsineštas darbštumas, iš tėvų paveldėta meilė aplinkos grožiui ir dviejų žmonių sukurta pilnatvė veda sodybos šeimininkus į priekį ir jie vis dar iš lėto, bet kryptingai įgyvendina savo svajones. Paskutinioji, bet tikriausiai dar ne paskutinė, – pirtis šlaite.

„Kaip bitės renka medų, taip ir mes kūrėme savo namus neskubėdami, iš metų į metus. Ir visa tai atspindi mūsų nueitame nuoširdžiai paprastame gyvenimo kelyje… Kurdami grožį ir ieškodami to paties gražiausio varianto, mes visada stengėmės būti dermėje su gamta…“ – apie savo sodybą ir nueitą kelią šiltai ima pasakoti sodybos šeimininkė Daiva.

Įgimta meilė aplinkos grožiui

Sodybos šeimininkai visada labai mėgo natūralų gamtos ir aplinkos grožį, jį puoselėjo. Kelis kartus buvo pastebėti ir apdovanoti už gražiai prižiūrimą ir tvarkomą sodybos aplinką Kauno rajone. „Aš pati iš Dzūkijos, iš kaimo prie Lazdijų. Mano močiutė visada mėgo gėles, o mano mama jau ypatingai jas puoselėjo. Mama turėjo kardelių kolekciją, mėgo rožes, jurginus. Gyvenome didelėje sodyboje, bet visi jos kampeliai buvo prižiūrėti, nepamirškime, kad tuo metu visi dar ir gyvulius laikė, kiek prie jų visiems dirbti tekdavo… Aš esu tikras kaimo vaikas, pati prižiūriu sodyba, o dar ir su pirtim kiek reikalų – juk vedame pirties programas, o kai žmonės išvažiuoja, aš einu valyti, šluoti, plauti…“ – šypsodamasi sako Daiva. Į Kauną atvykusi studijuoti ir vėliau likusi gyventi moteris čia sutiko savo būsimą vyrą, su kuriuo kartu gyvena jau 37 metai. „Dauguma klausimų mūsų nuomonės sutampa. Abu esame gana komunikabilūs, mokantys bendrauti su žmonėmis. Abu turime gerą humoro jausmą, tai itin padeda dirbant su žmonėmis pirtyje“, – pasakoja moteris.

Namas pagal pačių projektą

Užliedžiai – Bernardo tėviškė, tačiau namas, kuriame dabar gyvena šeima, yra ne paveldėtas ar nupirktas – jis yra šeimininkų pačių suprojektuotas ir pastatytas. Pasak pašnekovės, kažkada čia buvo nedidelis kaimas, jį formavo sukelti iš vienkiemių žmonės. Dabar Užliedžiai didėjantis miestelis prie Kauno, vis labiau traukiantis žmones dėl savo ypatingos strateginės vietos, bet kartu neprarandamo gamtos artumo. „Apačioje – kelias Raudondvaris–Babtai, tai išvažiuojam į autostradą – ir jau link Klaipėdos galime važiuoti, vieta sodybos labai patogi. Tiek į pajūrio, tiek į Kauno ir sostinės pusę. Ta teritorija, kurioje stovi ir mūsų sodyba, kažkada turėjo kitą paskirtį – joje kolūkio laikais buvo numatyta statyti mokyklą. Laikai pasikeitė ir šioje vietoje pradėjo kurtis privačių namų kvartalas, todėl ir mes čia įsikūrėme“, – toliau pasakoja Daiva.

Sodybos namas pastatytas sklypo centre. Jis vieno aukšto. Jo plotas apie 210 m², naudingasis plotas, atmetus garažą ir katilinę, – 160 m². Nors prieš 20 metų vienaukščiai namai dar nebuvo tiek populiarūs, kiek dabar, tačiau šeimininkai buvo labai įžvalgūs ir nė kiek nesigaili savo sprendimo statyti būtent tokį. „Mes norėjome vieno aukšto namo, projektą patys nusibraižėme, susiprojektavome kambarius ir tokį pasistatėme, apie kokį svajojome“, – prisimena Daiva. Anot jos, namas yra mūrytas iš blokelių, apšiltintas akmens vata ir apmūrytas klinkerio plytomis. Šildomas dujomis, bet namuose yra ir židinys. Apsidraudimui paliktas šalia ir malkomis kūrenamas katilas. Visa ši įranga sudėta šalia namo esančioje katilinėje.

Tekstas – Česlavos Deinarovič. Nuotraukos – iš asmeninio archyvo, Lauros Žaliauskaitės.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2021 m. rugsėjo mėnesio numeryje.