Viskas, ką reikia žinoti apie svogūnų auginimą
Šiandien žinoma per 400 svogūnų rūšių, iš jų maistui auginamos 20–25. Populiarumu visus lenkia valgomieji svogūnai (Allium cepa) – daugiamečiai lelijinių šeimos atstovai, kuriais galime mėgautis ištisus metus. Kokių poreikių turi svogūnai?
* Svogūnus galima sėti tiesiai į dirvą, auginti daigus ir sėjinukus.
* Šios daržovės geriausiai auga puveningose, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštose puriose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose, kurių pH 6,6–7,0 (neutralus), saulėtoje vietoje. Rūgščioje dirvoje jos skursta.
* Šios daržovės pakenčia pavasario šalnas. Aštriųjų svogūnų, turinčių daug eterinių aliejų ir cukrų, daigeliams nebaisus net –7 °C šaltis, o pusiau aštriųjų ir saldžiųjų – –4 °C. Sodinti sėjinukus galima balandžio mėnesio antroje pusėje ar gegužę. Juos verta keletą valandų pamirkyti 0,1 proc. kalio permanganato, valgomosios druskos ar pelenų tirpale. Svogūnai sodinami 6–8 cm atstumais, paliekant 15–20 cm tarpueilius. Ropučių kakleliai turi būti maždaug 0,5 cm gylyje. Giliau pasodinti svogūnai ilgiau dygsta, vėliau užauga. Aplink ropeles būtina gerai apspausti žemę, kad šaknys jų neišstumtų į paviršių.
* Lengvose dirvose sėklos sėjamos iki 3 cm, o sunkesnėse – 1,2–2 cm gylyje. Jos daigios trejus metus.
* Svogūnus tręšti geriausia kompleksinėmis trąšomis (norma – 80 g/m2). Vienas trečdalis išberiamas prieš sodinimą, kita dalis – vegetacijos metu. Papildomai tręšiama pirmą mėnesį po sudygimo, laiškams pasiekus maždaug 10 cm ilgį. Pirmieji tikrieji laiškai užauga per 8–12 dienų, kiti – kas 5–8 dienas.
* Svogūnų poreikiai augimo sąlygoms labai netolygūs. Pradžioje jie į saulę stiebiasi lėtai. Sėkloms dygti užtenka 2–3 °C, daigeliams augti – 5–10 °C šilumos. Svarbu, kad dirva būtų drėgna. Vėliau, vasaros pradžioje, optimali temperatūra – 19–20 °C (drėgmės reikia mažiau). Brendimo laikotarpiu, vidurvasaryje, oras gali įšilti iki 25 °C ir daugiau. Tuo metu drėgmės perteklius netgi žalingas, nes skatina svogūnus vėl augti. Be to, nuimtas derlius prasčiau laikosi.
* Geriausias priešsėlis – ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, ridikai, ridikėliai, salotos, špinatai, agurkai, moliūginės daržovės. Prastai svogūnai auga po žirnių, pupų, porų. Į tą pačią lysvę jie sodinami po 4–5 metų.
* Daug žalos svogūnams pridaro ligos ir kenkėjai, ypač svogūninės musės ir žiedmusės. Jų patelės ant dirvos šalia šaknų padeda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos įsigraužia į ropučių vidų ir jas sugadina. Pažeisti augalai pradeda džiūti, o roputės pūti. Tokį pasėlį patartina palaistyti medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų 10 l vandens), 2 proc. druskos tirpalu (1 stiklinė valgomosios druskos 10 l vandens). Tinka terpentinas, žibalas (2–3 šaukštai 10 l vandens). Drėgnesnę vasarą svogūnus puola netikroji miltligė (ant laiškų pasirodo gelsvos dėmės, kurios netrukus papilkėja ir pajuoduoja). Pastebėjus šią ligą purškiama 1 proc. Bordo tirpalu.
* Svogūnai raunami, kai išgula apie 70 proc. laiškų. Jie maždaug dvi savaites džiovinami saulėje, kad gerai išdžiūtų, žūtų ligų sukėlėjai, gerai užsitrauktų ropučių kakleliai. Jei drėgna arba lyja, svogūnų lauke geriau nelaikyti, o džiovinti vėdinamoje patalpoje. Žiemą roputėms geriausia patalpoje, kur nėra staigių temperatūros svyravimų ir apie 70 proc. oro drėgnis. Maistui skirtosios laikomos vėsiai (0–2 °C), sodinimui – 14–18 °C šilumoje.
Pixabay nuotr.
