Tegul flioksai auga gražūs
Dažnai flioksai laikomi labai lengvai auginamais augalais, nereikalaujančiais ypatingos priežiūros. Tačiau toks požiūris į juos yra tik iš dalies teisingas. Taip, flioksai yra labai gyvybingi ir gali išgyventi ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Kai kurių senų veislių augalai gali augti ir be jokios priežiūros, puikiai veša net ir apleistose, negyvenamose sodybose, bet dauguma savo tikrąjį grožį parodo tik gerai prižiūrimi.
Puri ir derlinga dirva
Auginant flioksus reikia atsižvelgti į jų bioekologines savybes. Gamtoje šluoteliniai flioksai auga šviesių miškų pievelėse, pamiškių pievose ir paupiais, kur dirvožemis drėgnas ir puveningas. Labai panašių sąlygų ši rūšis reikalauja ir gėlynuose.
Nors dirvai flioksai ir nereiklūs, tačiau ji turi atitikti dvi sąlygas: būti puri ir pakankamai derlinga. Nederlingas, lengvas dirvas prieš sodinimą reikia pagerinti kompostu. Netinka ir sunkios molingos, nes augalų šaknys turi gauti pakankamai oro. Į tokias dirvas reikėtų įmaišyti smėlio ar nurūgštintų durpių. Flioksai geriausiai auga neutraliose (pH apie 7) arba silpnai rūgščiose dirvose.
Kitas labai svarbus veiksnys yra drėgmė. Kadangi natūralios flioksų augavietės yra drėgnos pievos, ir gėlynuose jiems turi netrūkti drėgmės visą vegetacijos periodą. Priešingu atveju ne tik sumažėja dekoratyvumas, bet ir šiuos augalus daug greičiau puola kenkėjai ir ligos, ypač miltligė. Net ir per nedideles sausras juos reikia gausiai laistyti. Tai geriausia daryti vakare, nedrėkinant lapų ir žiedų. Nors flioksai ir reikalauja daug drėgmės, tačiau jiems netinka per daug šlapios dirvos, ypač su aukštai slūgsančiais gruntiniais vandenimis. Jų negalima auginti žemose vietose, kur žiemą gali stovėti vanduo ir susidaryti ledas. Tokiose vietose flioksai skursta, dažnai ir žūva. Norint auginti žemose vietose, reikia paruošti aukštesnes lysves.
Flioksai mėgsta ir papildomą tręšimą. Užtenka rudenį juos patręšti kompleksinėmis mineralinėmis, o pavasarį, prasidėjus sparčiam augimui, – azoto trąšomis. Kolekcininkai naudoja įvairias, kartais gana sudėtingas tręšimo schemas, tačiau tai reikalinga tik norint gauti maksimalų efektą ir išauginti žiedus parodoms.
Šalčiams flioksai atsparūs, tačiau labai šaltomis besniegėmis žiemomis gali apšalti, ypač senesni. Šie augalai kasmet pumpurus formuoja arti žemės paviršiaus, todėl senesni kerai iškyla virš dirvos ir gali greičiau apšalti. Kad jie taip greitai nepasentų ir būtų atsparūs šalčiui, reikėtų bent kas dvejus metus pamulčiuoti storesniu komposto arba nerūgščių durpių sluoksniu. Geriausia – vėlai rudenį, nupjovus stiebus.
Flioksai gali augti ir nedideliame pavėsyje, nors labiau mėgsta saulėtas vietas. Tik kai kurių tamsių spalvų veislių augalus geriausia sodinti nedideliame pavėsyje, kad mažiau išbluktų žiedai.
