VDU Botanikos sode vanile kvepia kalninės raganės
Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai. Vienas įspūdingiausių ir gausiausiai žydinčių VDU Botanikos sodo raganių kolekcijos eksponatų – kvapnioji ˈFredaˈ.
Nors augalai, kuriuos VDU Botanikos sodas įsigijo iš vieno Vokietijos medelyno, buvo susodinti tik pernai, daugelis lianų jau yra daugiau kaip dviejų metrų ilgio. Kai kurių veislių augalai pasieks net šešis metrus.
Išskirtiniu grožiu VDU Botanikos sodo lankytojų akį traukia kvapnioji ˈFredaˈ. Šios veislės atstovės lankytojus stebina net tik savo dekoratyvumu, bet ir pavadinimu. ˈFredaˈ yra palyginti nauja veislė. Ją Jungtinėje Karalystėje 1985 m. sukūrė Freda Deacon. Tad ir pavadinimas atspindi ne Fredos vietovardį, o kūrėjos vardą. Tačiau neneikime – paralelė yra labai graži.
Raganių gentis turi daugiau kaip 300 rūšių ir šimtus hibridų. Kultūrinės raganių veislės yra skirstoma į 12 pagrindinių grupių, kurių vienai ir priklauso kalninės raganės (Montana Group). Gamtoje laukinės kalninės raganės savaime paplitusios Afganistano, Pakistano ir Kinijos kalnuose, o jų kultūrinės veislės dažnai auginamos Europos ir JAV soduose. Tiesa, kalninių raganių veislių nėra labai daug, daugelis jų yra britiškos.
„Iš kitų raganių grupių kalninės išsiskiria obeliška žiedų spalva ir vainiklapių forma: šių augalų tankiai suaugę žiedai atrodo kaip išdidinti obelų žiedai. Specialistai ir besižavintys lankytojai sutaria: įspūdingosios kalninės raganės akį traukia labiau nei bet kuri raganių grupė. Dar vienas stulbinantis bruožas – jų žiedai kvepia vanile“, – teigia VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Tinka apželdinti tiek tvoras, tiek sodinti lysvėje
Anot dr. A. Balsevičiaus, Montana grupė pasižymi tuo, kad iš raganių pražysta vienos pirmųjų ir žydi ilgai: apie 3–4 savaites. „Kalninių raganių žiedai yra labai estetiški, patrauklūs, kvapnūs, ypač dekoratyvūs. Šie augalai itin tinkami apželdinti tvoroms, sienoms, pergolėms, medžių kamienams. Įdomus panaudojimas – raganės gali būti pasodinamos lysvėje ir būti kaip dirvožemį dengiantys augalai“, – sako dr. A. Balsevičius.
Tačiau kalninės raganės gali būti puikai derinamos ir su kitais augalais. Jų kompanijai tiktų gėlės melsvais, rožiniais ar šviesiai purpuriniais žiedais. Raganių fone derėtų pentiniai, monardos, kurpelės, vingiriai, rusmenės, idealus duetas – kalninės raganės ir sibiriniai vilkdalgiai.
Atsparumas ir priežiūra
Kalninės raganės nemėgsta užmirkimo, jos puikiai auga kalkingoje dirvoje. Labai mėgsta saulėkaitą, bet gali augti ir daliniame pavėsyje. VDU Botanikos sode nebuvo taikoma ypatinga priežiūra: raganės nebuvo genimos, žiemai nebuvo dengiamos. Kalninės raganės yra labai atsparios vytuliams – vienai labiausiai paplitusių raganių ligų.
Literatūroje nurodoma, kad kalninės raganės yra vidutiniškai atsparios šalčiui, tačiau šiemet žiema Lietuvoje buvo tik kalendorinė. Tad atsakyti, kaip šioms kalninėms raganėms seksis ištverti didesnius šalčius – kol kas dar neskubame.
