Žemiškasis Edenas po rožių arka
Atsidūrę po puikiomis kaskadomis akimirkai nuščiūva net ir skeptikai – laipiojančių rožių grožis ir svaigus aromatas apsvaigina sąmonę saldžiausiomis glamonėmis. Net ir peržydėję kvapnūs žiedai rudenį turi kuo pasididžiuoti – pavirtę dekoratyviomis uogelėmis žada suteikti gurmaniškų patirčių ir žmonėms, ir paukšteliams.
Laipiojančioms rožėms abejingų nėra
Laipiojančios rožės šeimininkui gali suteikti itin intensyvių pojūčių. Jei tik vieta ir sąlygos šioms sodo gražuolėms patiks, jos beveik visą vasarą žavės nesibaigiančiu, itin gausiu, aromatingu žydėjimu.
Šios grupės rožės dažnai nepelnytai vadinamos vijoklinėmis. Toks pavadinimas nėra tikslus, nes jos nesiveja. Liauniems stiebams lipti į viršų reikia atramos, pavyzdžiui, seno medžio, tvoros, sienelės, arkos ar pergolės. Laipiojančioms rožėms reikia šiek tiek padėti kopti, priraišioti stiebus, nes pačios nelimpa prie paviršiaus kaip, pavyzdžiui, gebenės. Jos skiriasi kopimo intensyvumu ir pasiektu aukščiu: vienos siekia iki 3–4 m, o kitos – net 9 m.
Tipiškos laipiojančios rožės per vasarą žydi vieną kartą 1–2 mėnesius, o kai kurių veislių – ir du kartus. Sakoma, kad jų galima užsiauginti netgi neturint sodo. Tereikia išimti vieną grindinio plytelę prieš namo fasadą, skylėje pakeisti dirvožemį ir pasodinti laipiojančią rožę. Kai kurių veislių augalai klesti net ant šiaurinės sienos.
Nuo kitų grupių rožių laipiojančios skiriasi tuo, kad jų žiedai susidaro tik ant antramečių ir senesnių stiebų. Jei praėjusių metų stiebai nušąla arba pažeidžiami ligų, tais metais augalas žydi mažiau arba visai nežydi, tačiau leidžia naujus stiebus, ant kurių žiedai išsiskleidžia kitais metais.
Laipiojančių rožių sortimentas didžiulis – nuo turinčių miniatiūrinius tarsi mažojo piršto galiukas žiedelius iki pilnavidurius kumščio dydžio žiedus. Yra pilnavidurių veislių, tačiau dažnesnės yra pusiau pilnavidurės ar tuščiavidurės.
Spalvų gama taip pat labai plati: nuo baltos, pastelinės geltonos iki violetinės, ugnies raudonumo ir begalės tarpinių. O kur dar įvairiaspalvės rožės! Nepamatysite vien mėlynų. Kai kurios rožės linkusios šiek tiek keisti spalvą, pavyzdžiui, sodriai oranžiniai pumpurai kartais išsiskleidę virsta rausvais žiedais, o senstantys balti žiedai dažnai kiek parausvėja.
Kai kurių rožių kvapai yra stipresni nei kitų. Kadangi eteriniai aliejai kaupiasi žiedlapiuose, pilnavidurės dažnai kvepia intensyviau. Rožių kvapai gali svyruoti nuo saldaus medaus, gaivaus citrinų iki maloniai aštrių. Būtent sode pasklindantis švelnus aromatas paprastai nuginkluoja net ir šeimininkus, kurie užsispyrusiai tvirtina nesantys šių augalų gerbėjai. Jei dar grožiui kartais galima atsispirti, tai aromato pagundai – beveik neįmanoma!
Rožės sode puikiai atrodo ir vienos, tačiau kodėl gi neišbandžius jų derinti su kitais augalais, pavyzdžiui, raganėmis, levandomis, katžolėmis?
Indrė Vozgirdaitė
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2021 m. liepos mėnesio numeryje.
Straipsnis parengtas, bendradarbiaujant su kompanija „Roses4Gardens“
www.roses4gardens.com
„iVerde“ nuotr.
