• kovo 28 d., Ketvirtadienis

Klausk specialisto

557 klausimai.
ALINA parašė 9 spalio, 2017
Pasodinom kriaušę prieš trejus metus ir dabar norim ją persodint. Ar tai įmanoma ir kada ją persodinti? Jeigu taip, tai ar galima persodint rudenį? Ačiū.
Atsakymas:
Persodinimo sėkmė priklauso ir nuo medelio dydžio, ir nuo jo gyvybingumo. Geriausiai prigyja su kuo didesniu žemės gniužulu anksti pavasarį perkelti augalai. Jei būtinai reikia, kriaušę galite persodinti ir dabar, rudenį, kad iki šalčių dar spėtų įsišaknyti. Persodinti medeliai tvirtai pririšami prie kuoliukų ir gausiai laistomi.
ALINA parašė 9 spalio, 2017
Ar ne per vėlu persodint vaistinį bijūną? Ačiū.
Atsakymas:
Palankiausias bijūnų persodinimo laikas yra rugpjūčio pabaiga–rugsėjo mėnuo. Jei bijūno kero nesiruošiate skaidyti į smulkesnes dalis, dabar galite jį atsargiai perkelti į kitą vietą. Stenkitės nenupurtyti nuo šaknų žemių, sodinkite tokiame pat gylyje, kaip augo iki šiol, žiemai mulčiuokite. Jei norite bijūną dalinti į nedideles dalis, verčiau palaukite pavasario.
Laima parašė 2 spalio, 2017
Laba diena. Norėčiau į kitą vietą perkelti prieš tris metus pasodintus keriją, lanksvą ir veigelę. Kada geriau tą daryti: dabar rudenį ar anksti pavasarį?
Atsakymas:
Dekoratyvinius krūmus į kitą vietą persodinti geriausia pavasarį, prieš pumpurų sprogimą. Nepamirškite persodintus augalus gausiai laistyti.
Asta parašė 2 spalio, 2017
Laba diena,ar sunyksta tujų šaknys ir per kiek laiko, jeigu nupjaunamas kamienas? Dėkoju.
Atsakymas:
Žemai nupjovus tujas likęs kelmas ir šaknys pamažu sunyksta, atžalų nebūna. Kiek laiko trunka tas procesas – priklauso nuo tujos amžiaus ir dydžio, nuo aplinkos sąlygų. Plonosios šaknys supūna per 2–3 metus, o kelmas ir pagrindinės šaknys – maždaug per 5–7 metus. Senų tujų, kurių kamienai prie pagrindo yra 20 cm skersmens ir storesni, irimo procesas gali trukti apie 10 metų. Negyva mediena greičiau suyra drėgnoje aplinkoje, o sausame smėlyje išsilaiko labai ilgai.
Greta parašė 25 rugsėjo, 2017
Sveiki, savo kieme auginu nemažai dekoratyvinių augalų. Turiu net du alpinariumus, bet šią vasarą jie labai išdžiūvo, nors ir oro temperatūra nebuvo tokia jau aukšta. Būtent dėl to nusprendžiau, jog laistymo sistemų montavimas būtų puikus sprendimas. Bet vėlgi, ar jis tiks tokiems augalams kaip: raganė, hortenzija, pūkenis? Ar prie tokių augalų sistemos geriau nevesti? Beje, ar jų http://lietausmeistrai.lt/laistymo-sistemos-irengimas/laistymo-sistemos-projektavimas/ laistymo sistemos yra kokybiškos? Kaip žinoti pagal ką išsirinkti? Norisi, kad tarnautų tikrai ne vienerius metus.
Atsakymas:
Laistymo sistemos tinka visiems augalams, ypač tokiems, kurie nepakenčia sausros – raganėms, hortenzijoms. Geriausia, kai drėkinama žemė, o ne purškiamas vanduo ant augalų.  Kiekvienas pardavėjas giria savo prekes, bet pareikalaukite, kad būtų suteikta garantija.
janina parašė 18 rugsėjo, 2017
Laba diena. Prieš dvejus metus javai buvo purkšti pesticidais. Ar nepakenks, jei dabar jų šiaudais mulčiuosiu braškes? Ačiū.
Atsakymas:
Jei javai pesticidais buvo purkšti prieš 2 metus, šios medžiagos jau turi būti suirusios ir neveiksmingos. Įvairių žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos priemonių karencijos laikotarpius galite sužinoti http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/.
Rima parašė 18 rugsėjo, 2017
Noriu paklausti, ar vasarą lauke augintas spriges ir fuksijas galima žiemai perkelti į kambarį, ar jos augs? Iš anksto dėkoju už patarimus.
Atsakymas:
Spriges ir fuksijas per žiemą nesunkiai galima išlaikyti šviesioje 8–15 laipsnių šilumos patalpoje. Šiltesniame kambaryje jos žiemą pradeda augti, bet ūgliai dėl šviesos stokos būna ploni, išlinkę. Šias gėles jau dabar reiktų iškasti ir persodinti į vazonus, nelaukiant šalnų ir šildymo sezono sunešti į žiemojimo vietą – tada jos geriau prisitaikys prie naujos aplinkos.
Alma parašė 18 rugsėjo, 2017
Susiviliojau ir rugpjūčio mėnesį nusipirkau raganę. Prie namų užsitęsė statybos, tai nepasodinau lauke. Taip ir liko namuose. Bet... senieji stiebeliai visi nudžiūvo, o išleidau naujų, ištįsusių, žalių, su lapeliais. Kaip dabar elgtis man su ja? Palikti namuose iki pavasario?
Atsakymas:
Dabar geriausia būtų raganę palaikyti kur nors šviesioje vėsioje vietoje, kad jauni ūgliai pamažu sustotų augti ir pradėtų medėti. Tiktų nešildomas šiltnamis, balkonas, šviesi veranda. Jauni ūgliukai ištįsę tapo dėl šviesos stokos kambaryje. Apžiūrėkite, ar vazonas ne per mažas, ar šaknelės neišlindusios pro drenažo skylutes. Galbūt reiks persodinti į didesnį. Žiemai raganę su vazonu geriausia būtų nunešti į rūsį ar garažą, kur temperatūra būtų vos keli laipsniai šilumos. O pavasarį sodinkite sode, norimoje vietoje.
Ilona parašė 18 rugsėjo, 2017
Kada sodinti svogūnines gėles?
Atsakymas:
Skirtingų rūšių, net veislių svogūnines gėles rekomenduojama sodinti skirtingu laiku. Narcizų ramybės periodas gan trumpas, o iki žiemos šalčių jie turi gerai įsišaknyti. Tinkamiausias laikas jų sodinimui – rugsėjo pirmoji pusė. Sodinimo gylis – 15-25 cm (didesnis nei trijų svogūnėlių aukštis). Tinka neutralaus pH dirva. Daugiažiedės margutės anksti pradeda leisti šaknis net laikomos sausai. Sodinant su ilgesnėmis nei 3 cm šaknimis, dalis jų gali nulūžti. Sodinimo gylis – apie 25 cm. Paprastoji margutė, jos veislės ir kitos panašios rūšys yra daug smulkesnės, jos sodinamos vėliau, apie 10-15 cm gylyje. Pačios ankstyviausios gėlės – snieguolės, krokai, erančiai, svogūniniai vilkdalgiai – turėtų būti pasodinti iki rugsėjo pabaigos. Erančių šakniagumbiai kambaryje gali perdžiūti, prieš sodinimą juos kelias valandas pamirkykite vandenyje. Visų šių augalų sodinimo gylis – 5-10 cm. Scylės, puškinijos, žydrės, leukojos, sniegžydrės, paukštpienės sodinamos rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Priklausomai nuo svogūnėlių dydžio ir dirvožemio, sodinimo gylis 7-15 cm. Hiacintai sodinami rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje. Optimalus gylis – 12-15 cm. Dirva turėtų būti silpnai rūgšti arba neutrali. Tulpės turėtų palaukti, kol dirvos temperatūra nukrenta 8-10 ºC. Per šiltoje žemėje pasodintos jos būna labiau pažeidžiamos ligų, o per vėsioje – ilgai šaknijasi. Dirvai nėra labai reiklios, svarbu, kad ji būtų laidi orui ir vandeniui. Lelijos sodinamos kuo anksčiau, kad nenudžiūtų jų šaknys ir nesuvystų svogūnai.
Aurelija parašė 11 rugsėjo, 2017
Laba diena, norėčiau paklausti apie paprastąsias pušis. Didelis, gal 15 metus augantis, medis šiemet susirgo, ūgliai ypač viršūnėje pradėjo džiūti, spygliukai ruduoja. Kadangi auginu daug įvairių pušų, bijau, kad liga nepereitų į kitus medžius. Tas sergančias šakas visas iškarpiau ir sudeginau. Gal įmanoma kuo nors nupurkšti, kad neplistų liga? Galiu atsiųsti nuotraukų. Ačiū.
Atsakymas:
Pušų spygliai džiūti gali ir dėl ligų, ir dėl kenkėjų veiklos. Purškimas gelbsti ne visais atvejais. O ligas tiksliai nustatyti galima tik laboratorijoje. Vis dėlto atsiųskite pušies nuotraukas (viso medžio ir džiūstančių šakelių iš arti), gal galėsime kuo nors padėti.
Gytė parašė 11 rugsėjo, 2017
Laba diena, norėčiau pasiteirauti dėl vazone esančių hortenzijų: didžialapės ir šluotelinės. Kadangi tvarkoma sodybos teritorija, buvau priversta pavasarį jas pasodinti į vazonus. Ar gali jos vazone žiemoti? Kur laikyti? Ar uždengti? Ar reikalinga šviesa? Kiek laistyti? Ar pavasarį persodinti į kitą vazoną? Į žemę nenorėčiau kasti pavasarį, nes labai patogu vazone. Kaip išlaikyti per žiemą, kad pavasarį galėtumėm jomis džiaugtis? Ačiū.
Atsakymas:
Hortenzijos neblogai auga vazonuose. Didžialapes taip auginti galima daug metų, o šluotelines – kol jaunos (maždaug iki 5 metų), nes jos auga didesnės ir senesniems augalams reiktų labai didelių vazonų. Didžialapes hortenzijas reiktų saugoti nuo šalnų. Rugsėjo pabaigoje jas perkelkite į šiltnamį ar vėsią žiemojimo vietą, kur temperatūra nenukrenta žemiau 0 laipsnių. Krūmas gali numesti daugumą ar visus lapus. Numetusios lapus kelis šalčiausius žiemos mėnesius didžialapės hortenzijos gali praleisti tamsoje, rūsyje. Bet vasario mėnesį jos pradeda sprogti, vėl reikalinga šviesi, nelabai šilta vieta. Žiemą žemė vazone turi būti apydrėgnė, laistoma tik tada, kai išdžiūva žemės paviršius. Šluotelinės hortenzijos gali žiemoti tokiomis pat sąlygomis, bet gali likti ir lauke, nes yra gerokai atsparesnės šalčiui. Lauke augalus su vazonais reikia įkasti į žemę iki vazono kraštų, mulčiuoti apie 10 cm pjuvenų arba durpių sluoksniu. Šakų pridengti nereikia. Pavasarį hortenzijoms bus reikalingi didesni (5–10 cm platesni ir gilesni) vazonai.
Vladyslav parašė 11 rugsėjo, 2017
Laba diena, noriu paklausti, ar galima kažką padaryti, kad medis nedžiūtų? Nes vienas jau išdžiūvo, dabar kitas pradėjo. Pirmiausia pradėjo geltonuoti lapai ir jeigu prisilieti prie jų, tai iškart nukrenta, o po to, kai nukrenta visi lapai, pradeda džiūti šakų galiukai, kol nudžiūna visas medelis. Viena šalia kitos, apie 2–2,5 metro atstumais, auga trys vyšnios. Viena jau išdžiūvo, pradėjo kita. Ar tai galima sustabdyti? Ačiū.
Atsakymas:
Vyšnios džiūti gali dėl kelių priežasčių. Dažniausiai jas pažeidžia grybinės ligos – kokomikozė ir moniliozė. Nuo jų gelbėtų purškimas fungicidais 2–3 kartus per metus (anksti pavasarį, prieš ir po žydėjimo). Kitos priežastys gali būti medieną pažeidžiančios grybinės ligos, jaunų medelių šaknis apgraužiančios grambuolių lervos, per aukštas gruntinis vanduo, netinkamas dirvožemis, druskų perteklius.
Greta parašė 11 rugsėjo, 2017
Auginu citrinmedį, bet šiemet visiškai nedavė derliaus, labai retai žydėjo, neužmezgė nė vieno vaisiaus. Prieš tai vaisius megzdavo, bet citrinos nubyrėdavo nespėjusios sunokti. O šiemet iš vis tragedija: apėjo vabaliukais, skruzdėlėmis, lapai patamsėję, nulinkę, matyti juodi taškeliai. Medelis lauke. Labai gaila išmesti, gal dar galima atgaivinti persodinus? Tiesa, purškiau spec. purškalo nuo tų sparnuočių ir vabaliukų, bet nepadėjo. Patarkite... Dėkoju.
Atsakymas:
Geriausia būtų matyti Jūsų citrinmedžio nuotrauką. Iš aprašymo galima spėti, kad jį stipriai apipuolė skydamariai arba amarai. Jų lipnios išskyros vilioja skruzdes, o ant lapų matoma suodligė – juosvos apnašos. Pirmiausia citrinmedį reikia gerai nuplauti po šiltu (apie 25 laipsnių) dušu. Nežinome, kokia priemone purškėte augalą, bet retai kada pakanka vieno apipurškimo. Purkšti geriausia žaliojo muilo tirpalu. Purkšti ir plauti reiktų kas 10 dienų, kol išnyks kenkėjai. Taip pat įvertinkite, ar medeliui yra tinkamo dydžio vazonas, ar tinkama žemė. Citrinmedžiai nemėgsta dažno vietos keitimo. Pernešus iš kambario į lauką citrinmedžiai gali nukentėti dėl paros temperatūrų svyravimų ir šaltų naktų, o rudenį atnešti į kambarį – dėl šviesos stokos ir per sauso oro.
Rūta parašė 4 rugsėjo, 2017
Labas vakaras. Noriu patarimų. Šiandien gavau dovanų Nolina. Kaip suprantu, ji jau peraugusi, reikia persodinti, nes vazonėlis deformavosi? Kokia priežiūra? Labai lepi gėlė? Mėgsta drėgmę? Ačiū už informaciją.
Atsakymas:
Nukariams, taip pat vadinamiems nolinomis, reikia labai šviesios, saulėtos vietos. Mėgsta šilumą, netgi kaitrą. Laistomos retai, tik kai išdžiūsta žemė. Vanduo iš padėklo išpilamas nelaukiant. Tręšti pakanka kartą per mėnesį kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Žiemą laistomos labai retai ir netręšiamos. Nolinos šaknys auga platyn, o ne gilyn. Todėl joms reikalingas platus dubens formos vazonas su geru drenažo sluoksniu. Reikalinga lengva, laidi žemė su smėlio priemaiša. Pavyzdžiui: durpės, kompostas ir smėlis santykiu 1:1:2, arba sukulentams ir kaktusams skirti mišiniai. Tame pačiame vazone gali augti apie 3 metus.
Viktorija parašė 4 rugsėjo, 2017
Laba diena, kieme neseniai pasodinome koloninę kriaušę (Garden Pearl). Norėjau paklausti, ar užteks jai saulės, jeigu šiuo metu saulėje medelis būna maždaug nuo 14 val. iki maždaug 19 val.? Ar geriau persodinti į tą vietą, kur saulė būna beveik visą dieną iki vakaro? Ačiū.
Atsakymas:
Jei medeliui netrukdo kiti netoli esantys aukšti augalai, šviesos jam turėtų pakakti. Šalia žemaūgių ir koloninių vaismedžių gali augti žolė, žemos (nesiekiančios apatinių šakų) lauko gėlės. Visų koloninių vaismedžių šaknys nėra labai tvirtos, medelius būtina rišti prie kuolelių.
Zita parašė 4 rugsėjo, 2017
Noriu pasisodinti šilauogių. Koks tinkamas laikas sodinti, kokia turi būti žemė, koks gylis, kokia vieta (pavėsinga, saulėta) ir kokia geriausia veislė? Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Vazonuose auginamus šilauogių sodinukus sodinti galima bet kada nuo balandžio iki lapkričio. Iš dirvos iškastus (plikomis šaknimis) persodinti geriausia pavasarį, iki pumpurų sprogimo. Sode šilauogėms reikėtų iškasti ne mažesnes kaip 0,5 m gylio ir 1 m skersmens duobes. Jos pripildomos rūgštaus žemės mišinio iš rūgščių durpių, pastovėjusių spygliuočių pjuvenų, spygliuočių (pušų, eglių) žievių, drožlių. Mišinys kelis kartus permaišomas. Tinkamiausias substrato pH – 4–5. Nepamirškite, kad laikui bėgant jis gali kisti. Nedideliame sode sodinami 2–3 šilauogių krūmai (pageidautina – skirtingų veislių), tarp jų paliekant 1,2–1,5 m tarpus. Kai kurių veislių krūmai auga aukšti, iki 1,5–1,8 m, todėl jiems reikia erdvės. Šilauogės – kryžmadulkės, bet po keletą uogų sunokina ir atskirai pasodinti krūmeliai. Geriausiai prigyja 2–3 metų sodinukai, jie sodinami tokiame pat gylyje, kaip augo anksčiau. Žemės paviršius mulčiuojamas pušų spygliais arba rūgščiomis durpėmis. Dirva turi būti laidi ir drėgna. Šilauogės nemėgsta nei vandens trūkumo, nei pertekliaus. Vandens trūkumui augalai ypač jautrūs pirmaisiais metais po pasodinimo, kol šaknys dar nėra plačiai išsiskleidusios. Sodinės šilauogės yra šviesamėgiai augalai: gerai apšviestose vietose suformuoja daugiau žiedinių pumpurų, greičiau ir vienodžiau sunoksta uogos. Joms netinka net dalinis pavėsis – tokiose vietose ūgliai ištįsta, sumažėja krūmų derlingumas. Veislių yra daug, Lietuvos sąlygoms rinktis reiktų ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo, kad visos uogos spėtų sunokti iki rudens šalnų. Išrinkti vieną geriausią neįmanoma, nes visos turi savo privalumų ir trūkumų.
Vida parašė 4 rugsėjo, 2017
Sveiki. Ar tinka sodinti parduotuvėje pirktus žieminius česnakus?
Atsakymas:
Maisto prekių parduotuvėse parduodami įvairių veislių česnakai. Deja, veislės niekada nenurodomos, geriausiu atveju – tik kilmės šalis. Taigi, pasitaikyti gali visokių: ir labai gerai augančių, ir netinkančių mūsų klimato sąlygomis. Galite tiesiog pabandyti.
Vaida parašė 4 rugsėjo, 2017
Šiais metais pasodinome 4 aktinidijas ir jų lapai tapo gelsvos spalvos. Vadinasi, kad neprigijo ar joms ko trūksta?
Atsakymas:
Jei pasodintos aktinidijos išleido lapus, jos tikrai prigijo. Jei sodinote jas neseniai ir lapai pagelto, priežasčių gali būti ne viena. Jei sodinukai anksčiau buvo laikyti šiltnamyje, persodinus į lauką jie turi priprasti prie lauko sąlygų. Ypač sureaguoja iš pavėsio į saulėkaitą perkelti augalai. Jei duobes sodinukams paruošėte iš anksto, pridėję kompostinės ar derlingos daržo žemės, pirmaisiais metais maisto medžiagų jiems neturi trūkti.
Laura parašė 28 rugpjūčio, 2017
Sveiki, norėjau pasiteirauti. Dėl kokios priežasties gali džiūti slyvų medis? Jau nuo liepos mėnesio pradėjo gelsti lapai. O dabar visai baigia numesti lapus, šakos džiūva, vaisiai krenta. Ačiū iš anksto už atsakymą. 🙂
Atsakymas:
Yra labai daug slyvų džiūvimo priežasčių. Dažniausiai tai būna įvairios grybinės ligos: medienos puviniai, kokomikozė, moniliozė, citosporozė... Jei grybinės ligos pažeidžia medieną ir grybiena užkemša augalo vandens indus, vaismedžių išgelbėti nebeįmanoma. Kitos priežastys gali būti netinkama dirvožemio drėgmė (arba per sausa, arba po lietaus užsistovi vanduo), per didelė druskų arba trąšų koncentracija, didelis mikroelementų trūkumas, gyvūnų padaryti pažeidimai. Deja, ligas tiksliai nustatyti galima tik laboratorijoje.
Vaida parašė 28 rugpjūčio, 2017
Sveiki. Norėjau Jūsų paklausti, kodėl mano vyšnios žydi du kartus? Žydėjo pavasarį, kaip ir įprasta vyšnioms, o dabar jau rugpjūčio 23 diena, ir vėl jos žydi. Vasarą keletas uogų buvo, mat jos tik treti metai kaip pasodintos. Gal joms kažko trūksta? O gal tokia veislė? Gaila, bet veislės pavadinimo nebepamenu. Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais antrą kartą gali žydėti daug augalų, bet dažniausiai pražysta obelys, vyšnios, kai kurie rododendrai. Paprastai rudenį augalai pražysta negausiai, pavieniais žiedais ir tik labai retai toks žydėjimas prilygsta pavasariniam. Toks reiškinys kartojasi ne kasmet ir būdingas ne visoms veislėms. Vasaros pabaigoje augalus žydėti dažniausiai paskatina permainingi vasaros orai arba ilgas ir šiltas ruduo. Gaila, bet iš tų pumpurų, kurie išsprogo ir sužydėjo dabar, pavasarį žiedų jau nebesulauksite. Todėl šios vyšnios pavasarį žydės mažai, mažas bus ir derlius. O sustabdyti žydėjimo ar kaip nors sureguliuoti augalo ritmo nepavyks. Belieka tik po rudeninio žydėjimo neleisti nokti užsimezgusiems vaisiams: vis vien jie nesunoks iki rudens pabaigos ir tik veltui medis eikvos maisto medžiagas.
Sekluva II

Šiandien

  • Kovo 28, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 06:01, leidžiasi 18:48.
  • Mėnulis teka 22:55, leidžiasi 06:39.
  • Mėnulis Skorpione, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis kovo 25 d.
  • Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Filemonas
  • Didysis ketvirtadienis
  • KIRMINŲ DIENA. Lapų diena. Genėkite gyvatvores. Sodinkite, sėkite gūžines salotas, gūžinius kopūstus. Laistykite, purkškite, tręškite augalus. Rinkite ir džiovinkite vaistinius, prieskoninius augalus, dilgėles, darykite gydomąsias pagalves.
  • Kokia kovo mėnesio antroji pusė, tokia bus ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.

Populiariausi straipsniai

darzoviuseklos

Sekite mus

SS
e-seklos

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius