Klausk specialisto

Tiksliai augalų ligas nustatyti galima tik ištyrus laboratorijoje. "Geltoni plemai" gali reikšti tiek fiziologinius augalo sutrikimus, tiek ir ligą arba kenkėjus. Dėl netinkamų auginimo sąlygų pageltusiems lapams kurį laiką išlieka būdingos žalios gyslos. Apžiūrėkite lapų apatines puses, ar nėra ten susitelkusių kenkėjų. Grybinėms ligoms būdingos gelsvos dėmelės greit tampa rudomis. Lapų gumbadarių erkių pažeidimų vietose lapų audiniai yra deformuoti, gali atsirasti išaugų.

Ilgą laiką rododendrai vazonuose augti negali. Tikriausiai pagrindinė priežastis - šaknų perpildytas indas. Atsargiai perkelkite krūmą į bent 20 cm platesnį ir gilesnį, naudokite auginimui rododendrams skirtas rūgščias durpes. Iškėlę rododendrą iš senojo vazono nupurtykite kiek pavyks daugiau senojo substrato, bet šaknų neardykite ir nedraskykite. Verta palaistyti augalų persodinimo stimuliatoriumi "Starter Power", kuris aprūpins augalą mikroelementais ir skatins šaknų augimą. Perkeltą į naują indą augalą laikykite pavėsyje, reguliariai laistykite ir taip prižiūrint jį galėsite dar metus.

Eustomos - vienmetės vazoninės arba skynimui auginamos gėlės. Jei vazonėlis akivaizdžiai per mažas, neardant šaknų gniužulo gėlę perkelkite į 5 cm platesnį ir gilesnį. Gerai auga laidžioje kompostinėje žemėje. Šiltu metu eustomas galima laikyti lauke, pusšešėlyje. Baigę žydėti augalai pradeda nykti, toliau jų auginti neverta.

Magnolijų persodinimas gan sudėtingas. 6 metų krūmas, net augintas nuo mažo sodinuko, jau bus plačiai įsišaknijęs, todėl šiemet reikėtų krūmą paruošti, o persodinti kitą pavasarį. Dėl labai šiltų balandžio dienų dauguma magnolijų jau pabudo augti, todėl šiuo metu perkelti augalą būtų labai rizikinga. Geriau apie 40-50 cm atstumu nuo krūmo aplink jį iškaskite siaurą (15-20 cm pločio) ir apie 40-50 cm gylio griovelį, pripildykite jį durpių arba pjuvenų. Taip apkastas krūmas pradės formuoti jaunas šakneles ties tuo grioveliu. Anksti pavasarį, iki pumpurų sprogimo, magnoliją kaskite už griovelio ribų, apvyniokite plėvele ir su dideliu žemių ir šaknų gniužulu tempkite, ridenkite į naujai paruoštą vietą. persodintą krūmą reikėtų gausiai laistyti visą sezoną.

Vaismedžių žievės atsilupimo priežasčių gali būti kelios, bet dažniausiai tai yra grybinės ligos. Pašalinkite negyvos žievės gabalus, nuvalykite medieną ir apipurkškite fungicidais. didelius plikus kamieno plotus nuo saulės spindulių reikėtų pridengti orui laidžia medžiaga. Vis dėlto seni medžiai nėra labai gyvybingi ir reikėtų pagalvoti apie sodo atnaujinimą, senu veislių skiepijimą į jaunus poskiepius.

Obuolių puviniai gali būti skirtingi, sukeliami įvairių grybų. Žalingiausiu laikomas obuolių rudasis puvinys. jis išplitęs visur, kur tik auga obelys. Pirmasis požymis - nedidelė ruda dėmelė ant obuolio šono. Ji greit plinta, plinta ir galiausiai ant obuolio atsiranda pilkšvos mažos karputės - tai grybo konidijų telkiniai, kurias vėjas, lietus ir vabzdžiai išnešioja ant kitų medžių ir vaisių. Puviniams visiškai atsparių veislių nėra, bet galima žymiai sumažinti pūvančių vaisių kiekį. Atidžiai apžiūrėkite medžius ir žemę po medžiais - ar nėra nuo rudens užsilikusių sudžiūvusių vaisių. Tokias mumijas reikia surinkti ir sudeginti. Svarbus pavasarinis genėjimas, kad vainikas nebūtų tankus, kad saulė gerai apšviestų vidines šakas. Purkšti obelis nuo vaisių puvinių rekomenduojama 3 kartus: iki pumpurų brinkimo, rausvėjant žiedpumpuriams, ir vaismedžiams peržydėjus arba kai užuomazgos tampa graikiško riešuto dydžio. Vasarą nuolat renkami ir išvežami iš sodo pūvantys obuoliai.

Lauramedžiai rudenį ir žiemą nemėgsta pernelyg šiltų vietų. Tikėtina, kad taip augalas sureagavo į vietos pakeitimą, kai iš gaivaus, vėsoko ir drėgnoko lauko oro buvo perkeltas į sausą ir šiltą kambarį. Kuo ilgiau augalai rudenį laikomi lauke, tuo sunkiau jie adaptuojasi kambariuose. Dėl to dažniausiai raginama lauke nežiemojančius medelius į patalpas sunešti iki šildymo sezono pradžios. Ideali vieta lauramedžiui žiemą - šviesi, 3-7 laipsniai šilumos. Dabar lauramedį laistykite saikingai, dažnai apipurkškite kambario temperatūros vandeniu, galite ir nugenėti. Po mėnesio medelis turėtų atsigauti.

Nors šilaugės serga retai, jas gali pažeisti kelios grybinės ligos. Vien iš aprašymo ligą nustatyti labai sunku, tikėtina, kad tai - maras arba moniliozė. Dabar svarbiausia stipriai išgenėti krūmą, iškirpti visas apdžiūvusias, sergančias, dėmelių ant žievės turinčias šakas, surinkti nukritusius lapus. Visą tai sudeginkite, krūmą rudenį ir pavasarį purkškite vario preparatais (vario sulfatu arba Bordo mišiniu). Nebijokite, jei iš krūmo liks vos kelios šakelės - sustiprėjęs jis greit atžels. Taip pat patikrinkite dirvožemio drėgnį ir pH, įsitikinkite, kad krūmas pasodintas tinkamame gylyje.

Baigus auginimo sezoną šiltnamyje svarbiausia palaikyti švarą. Būtina surinkti ir sunaikinti visus augalų likučius. Sieneles ir atramas reiktų nuplauti žaliojo muilo tirpalu. Dirvožemį giliai perkaskite. Jei augalai sirgo, galite panaudoti dūmines šaškes šiltnamiams dezinfekuoti. Bet kiekvienais metais kenkėjai gali patekti į šiltnamį iš aplinkos, todėl tvarka bei rūpintis visame sode.

Puviniams plisti turi įtakos nepastovūs, stagiai besikiančiantys orai. Labai svarbu surinkti ir pašalinti iš sodo kuo daugiau puvinių pažeistų vaisių, nepalikti kaboti jų per žiemą. Pavasarį vaismedžius genėkite, kad užtikrinti geresnį oro patekimą į vainiko vidų. Prieš pumpurų brinkimą ir prieš žydėjimą vaismedžius reikėtų nupurkšti vario sulfatu ar kitais fungicidais. Mažuose soduose svarbu, kad su puviniais.kovotų ir kaimynai, nes šios grybinės ligos plinta dideliu atstumu.