Klausk specialisto

Į kaukazines (skėstašakes) slyvas skiepijamos tos pačios kaukazinės slyvos veislės (jų yra raudonlapių ir stambiavaisių), kitos slyvos, abrikosai ir persikai. Vyšnioms reikalingi kiti poskiepiai - rūgščiosios ir paprastosios vyšnios, kvapiosios kryklės sėjinukai.

Vien iš aprašymo nuspėti augalų ligą beveik neįmanoma - reikalingi tyrimai laboratorijoje. Yra daugeliui skirtingų rūšių būdingų vytulių ir dėmėtligių, bet lapų džiūvimą nulemti gali ir fiziologiniai augalų sutrikimai. Lapai gali džiūti dėl nesubalansuoto tręšimo ir drėgmės trūkumo arba pertekliaus. Kalninės bajorės peržydėjusios natūraliai pradeda džiūti, Jų stiebus reikia nukirpti, kad atželtų nauji lapai,kurie išliks dekoratyvūs iki vėlaus rudens.

Tiksliai augalų ligas nustatyti galima tik ištyrus laboratorijoje. "Geltoni plemai" gali reikšti tiek fiziologinius augalo sutrikimus, tiek ir ligą arba kenkėjus. Dėl netinkamų auginimo sąlygų pageltusiems lapams kurį laiką išlieka būdingos žalios gyslos. Apžiūrėkite lapų apatines puses, ar nėra ten susitelkusių kenkėjų. Grybinėms ligoms būdingos gelsvos dėmelės greit tampa rudomis. Lapų gumbadarių erkių pažeidimų vietose lapų audiniai yra deformuoti, gali atsirasti išaugų.

Ilgą laiką rododendrai vazonuose augti negali. Tikriausiai pagrindinė priežastis - šaknų perpildytas indas. Atsargiai perkelkite krūmą į bent 20 cm platesnį ir gilesnį, naudokite auginimui rododendrams skirtas rūgščias durpes. Iškėlę rododendrą iš senojo vazono nupurtykite kiek pavyks daugiau senojo substrato, bet šaknų neardykite ir nedraskykite. Verta palaistyti augalų persodinimo stimuliatoriumi "Starter Power", kuris aprūpins augalą mikroelementais ir skatins šaknų augimą. Perkeltą į naują indą augalą laikykite pavėsyje, reguliariai laistykite ir taip prižiūrint jį galėsite dar metus.

Eustomos - vienmetės vazoninės arba skynimui auginamos gėlės. Jei vazonėlis akivaizdžiai per mažas, neardant šaknų gniužulo gėlę perkelkite į 5 cm platesnį ir gilesnį. Gerai auga laidžioje kompostinėje žemėje. Šiltu metu eustomas galima laikyti lauke, pusšešėlyje. Baigę žydėti augalai pradeda nykti, toliau jų auginti neverta.

Magnolijų persodinimas gan sudėtingas. 6 metų krūmas, net augintas nuo mažo sodinuko, jau bus plačiai įsišaknijęs, todėl šiemet reikėtų krūmą paruošti, o persodinti kitą pavasarį. Dėl labai šiltų balandžio dienų dauguma magnolijų jau pabudo augti, todėl šiuo metu perkelti augalą būtų labai rizikinga. Geriau apie 40-50 cm atstumu nuo krūmo aplink jį iškaskite siaurą (15-20 cm pločio) ir apie 40-50 cm gylio griovelį, pripildykite jį durpių arba pjuvenų. Taip apkastas krūmas pradės formuoti jaunas šakneles ties tuo grioveliu. Anksti pavasarį, iki pumpurų sprogimo, magnoliją kaskite už griovelio ribų, apvyniokite plėvele ir su dideliu žemių ir šaknų gniužulu tempkite, ridenkite į naujai paruoštą vietą. persodintą krūmą reikėtų gausiai laistyti visą sezoną.

Vaismedžių žievės atsilupimo priežasčių gali būti kelios, bet dažniausiai tai yra grybinės ligos. Pašalinkite negyvos žievės gabalus, nuvalykite medieną ir apipurkškite fungicidais. didelius plikus kamieno plotus nuo saulės spindulių reikėtų pridengti orui laidžia medžiaga. Vis dėlto seni medžiai nėra labai gyvybingi ir reikėtų pagalvoti apie sodo atnaujinimą, senu veislių skiepijimą į jaunus poskiepius.

Obuolių puviniai gali būti skirtingi, sukeliami įvairių grybų. Žalingiausiu laikomas obuolių rudasis puvinys. jis išplitęs visur, kur tik auga obelys. Pirmasis požymis - nedidelė ruda dėmelė ant obuolio šono. Ji greit plinta, plinta ir galiausiai ant obuolio atsiranda pilkšvos mažos karputės - tai grybo konidijų telkiniai, kurias vėjas, lietus ir vabzdžiai išnešioja ant kitų medžių ir vaisių. Puviniams visiškai atsparių veislių nėra, bet galima žymiai sumažinti pūvančių vaisių kiekį. Atidžiai apžiūrėkite medžius ir žemę po medžiais - ar nėra nuo rudens užsilikusių sudžiūvusių vaisių. Tokias mumijas reikia surinkti ir sudeginti. Svarbus pavasarinis genėjimas, kad vainikas nebūtų tankus, kad saulė gerai apšviestų vidines šakas. Purkšti obelis nuo vaisių puvinių rekomenduojama 3 kartus: iki pumpurų brinkimo, rausvėjant žiedpumpuriams, ir vaismedžiams peržydėjus arba kai užuomazgos tampa graikiško riešuto dydžio. Vasarą nuolat renkami ir išvežami iš sodo pūvantys obuoliai.

Lauramedžiai rudenį ir žiemą nemėgsta pernelyg šiltų vietų. Tikėtina, kad taip augalas sureagavo į vietos pakeitimą, kai iš gaivaus, vėsoko ir drėgnoko lauko oro buvo perkeltas į sausą ir šiltą kambarį. Kuo ilgiau augalai rudenį laikomi lauke, tuo sunkiau jie adaptuojasi kambariuose. Dėl to dažniausiai raginama lauke nežiemojančius medelius į patalpas sunešti iki šildymo sezono pradžios. Ideali vieta lauramedžiui žiemą - šviesi, 3-7 laipsniai šilumos. Dabar lauramedį laistykite saikingai, dažnai apipurkškite kambario temperatūros vandeniu, galite ir nugenėti. Po mėnesio medelis turėtų atsigauti.