Klausk specialisto

Jei kukmedžiai gavo per didelę trąšų dozę, sunku pasakyti, kiek tai pakenkė šaknims (poveikis priklauso nuo trąšų tipo ir kiekio, nuo dirvožemio savybių ir drėgmės). Laidžiame dirvožemyje gausiai laistant augalus, didžioji dalis trąšų išplaunama į gilesnius žemės sluoksnius ir žala augalams būna mažesnė. Dabar sunku pasakyti, kaip pažeisti augalai išgyvens žiemą. Švelni žiema kukmedžiams palanki, bet stiprūs šalčiai arba staigios orų permainos gali būti pražūtingos. Tiesiog laukite pavasario, o tada ir bus aišku, ar kukmedžiai išgyveno. Kukmedžių gyvatvorę geriausia sodinti užuovėjoje, derlingame drėgnokame nerūgščiame dirvožemyje. Šie augalai gerai pakenčia šešėlį, bet yra jautrūs sausroms ir užterštam miestų orui. Priežiūra nėra sudėtinga: per sausras laistomi, 1-2 kartus per metus tręšiami. Tinkamos spygliuočiams skirtos trąšos (beriama pagal nurodytas normas), perpuvęs kompostas. Pavyzdžiui, pavasarį sušilus žemei, verta paberti kompleksinių mineralinių spygliuočiams skirtų trąšų, o vasaros pabaigoje - komposto sluoksnį.

Trūkinėti tujų žievė gali dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai taip būna dėl augalus pažeidžiančių grybinių ligų. Kokia tiksliai grybinė liga pažeidė Jūsų tujas atsakyti neįmanoma, nes būtų reikalingas tyrimas laboratorijoje. Jei spyglių ir šakelių grybines ligas galima suvaldyti purškiant fungicidais, medienoje ir po žieve išplitusių gydyti beveik nepavyksta. Rekomenduotume išpjauti visas džiūvančias ir žaizdotas tujų šakas, išrauti nudžiūvusias ir šias liekanas sudeginti. Galite naudoti fungicidus Previcur Energy ir Previcur, bet daug svarbiau pasirūpinti optimaliomis auginimo sąlygomis - tinkama drėgme, trąšomis.

Sveiki, dėl prenumeratos, užsakymų parašykite el. paštu redakcija@sodospalvos.lt.

Mažų rožyčių vazonėliuose galima nusipirkti visus metus. Bet sodinti sode spalio viduryje gan rizikinga. Šių ką tik pražydusių rožyčių šaknynas mažas, o šakelės nesumedėjusios. Jei vėl bus tokia žiema kaip praėjusi - bet kokios rožės išsilaikys puikiai. O jei prasidės įprasta mūsų klimato žiema, jauni augalėliai gali neatlaikyti šalčių. Geriausia būtų tokias rožytes atsargiai perkelti į didesnius vazonėlius su kompostine žeme ir, kol peržydės, laikyti nelabai šiltoje vietoje (pavyzdžiui, uždarame balkone, nešildomoje verandoje). Peržydėjusias truputį apkarpykite ir iki pavasario laikykite artimoje 0 laipsnių temperatūros patalpoje (rūsyje). Pavasarį pamažu pratinkite prie lauko sąlygų ir sušilus orams sodinkite sode.

Sveiki, džiaugiamės galėdami pagelbėti 🙂 Bronzinuko arba paprastojo auksavabalio lervos gyvena trūnijančioje įvairių lapuočių medžių medienoje. Paprastojo grambuolio lervos 3-4 metus gyvena dirvožemio viršutiniame sluoksnyje, minta augalų šaknimis. Lervos stambios, jas atpažinsite iš tamsiai rudos galvos ir ilgesnių rudų kojų.

Rugsėjo mėnesį braškės jau būna išauginusios daug jaunų lapų. Jei pašalinsite visus, augalai prastai žiemos. Todėl rudenį braškyną reiktų sutvarkyti iškarpant tik seniausius, pradėjusius ruduoti ir džiūti lapus. Darbas užtruks ilgiau, nes reiks kiekvieną kupstelį apžiūrėti atskirai. Bet taip sutvarkytas braškynas sėkmingai sulauks pavasario.

Jokių specifinių herbicidų dirviniam kiškiakopūsčiui nėra, galite naudoti plataus veikimo Roundup, Ouragan, MCPA ir panašus. Vejose dviskiltes piktžoles, tame tarpe ir kiškiakopūsčius naikinti skirtas Banvel 4S. Jei norite kuo mažiau naudoti herbicidų, tarp sodo gėlių ir braškių paskleiskite storoką mulčio sluoksnį, daržo žemę dažnai negiliai supurenkite stengdamiesi išrinkti kiškiakopūsčių šaknis. Nutraukus tik stiebą su lapais šie kiškiakopūsčiai išaugina neilgus šakniastiebius ir dar labiau plinta.

Magnolijos nėra ypatingai pažeidžiamos ligų, jos dažniau nukenčia nuo netinkamų aplinkos sąlygų, nesubalansuoto tręšimo ir netinkamo dirvožemio. Vien iš aprašymo negalima nustatyti ligos ar kitų negalavimo priežasčių. Galbūt, baltos apnašos ant lapų gali būti miltligės ar kitos grybinės ligos požymis. Bandykite augalus purkšti fungicidais. Bet svarbiausia sode laikytis šioms rūšims būtinų agrotechnikos reikalavimų, šalinti nesveikus lapus.

Vyšnių ir trešnių uogos (kaulavaisiai) sukirmija pažeistos vyšninės musės lervų. Ankstyvosios trešnių veislės spėja sunokinti uogas iki vyšninės musės lervos įsigraužia į vaisių vidų, o vėlyvosios - stipriai nukenčia. Vyšninės musės skraido ir deda kiaušinėlius ant vaisių užuomazgų ne iš karto po žydėjimo, o praėjus maždaug 2 savaitėms, kai nusistovi šilti orai. Todėl purkšti vaismedžius insekticidais reiktų gegužės viduryje ir antrą kartą po 10-14 dienų, bet ne vėliau kaip 3 savaites iki derliaus skynimo. Taip pat padeda dažnas nukritusių sukirmijusių uogų rinkimas ir naikinimas, kol iš jų nespėjo išropoti lervos, rudeninis dirvos perkasimas po vaismedžių lajomis (ten negiliai dirvoje žiemoja šių musių lėliukės.