Klausk specialisto

Mažų rožyčių vazonėliuose galima nusipirkti visus metus. Bet sodinti sode spalio viduryje gan rizikinga. Šių ką tik pražydusių rožyčių šaknynas mažas, o šakelės nesumedėjusios. Jei vėl bus tokia žiema kaip praėjusi - bet kokios rožės išsilaikys puikiai. O jei prasidės įprasta mūsų klimato žiema, jauni augalėliai gali neatlaikyti šalčių. Geriausia būtų tokias rožytes atsargiai perkelti į didesnius vazonėlius su kompostine žeme ir, kol peržydės, laikyti nelabai šiltoje vietoje (pavyzdžiui, uždarame balkone, nešildomoje verandoje). Peržydėjusias truputį apkarpykite ir iki pavasario laikykite artimoje 0 laipsnių temperatūros patalpoje (rūsyje). Pavasarį pamažu pratinkite prie lauko sąlygų ir sušilus orams sodinkite sode.

Sveiki, džiaugiamės galėdami pagelbėti 🙂 Bronzinuko arba paprastojo auksavabalio lervos gyvena trūnijančioje įvairių lapuočių medžių medienoje. Paprastojo grambuolio lervos 3-4 metus gyvena dirvožemio viršutiniame sluoksnyje, minta augalų šaknimis. Lervos stambios, jas atpažinsite iš tamsiai rudos galvos ir ilgesnių rudų kojų.

Rugsėjo mėnesį braškės jau būna išauginusios daug jaunų lapų. Jei pašalinsite visus, augalai prastai žiemos. Todėl rudenį braškyną reiktų sutvarkyti iškarpant tik seniausius, pradėjusius ruduoti ir džiūti lapus. Darbas užtruks ilgiau, nes reiks kiekvieną kupstelį apžiūrėti atskirai. Bet taip sutvarkytas braškynas sėkmingai sulauks pavasario.

Jokių specifinių herbicidų dirviniam kiškiakopūsčiui nėra, galite naudoti plataus veikimo Roundup, Ouragan, MCPA ir panašus. Vejose dviskiltes piktžoles, tame tarpe ir kiškiakopūsčius naikinti skirtas Banvel 4S. Jei norite kuo mažiau naudoti herbicidų, tarp sodo gėlių ir braškių paskleiskite storoką mulčio sluoksnį, daržo žemę dažnai negiliai supurenkite stengdamiesi išrinkti kiškiakopūsčių šaknis. Nutraukus tik stiebą su lapais šie kiškiakopūsčiai išaugina neilgus šakniastiebius ir dar labiau plinta.

Magnolijos nėra ypatingai pažeidžiamos ligų, jos dažniau nukenčia nuo netinkamų aplinkos sąlygų, nesubalansuoto tręšimo ir netinkamo dirvožemio. Vien iš aprašymo negalima nustatyti ligos ar kitų negalavimo priežasčių. Galbūt, baltos apnašos ant lapų gali būti miltligės ar kitos grybinės ligos požymis. Bandykite augalus purkšti fungicidais. Bet svarbiausia sode laikytis šioms rūšims būtinų agrotechnikos reikalavimų, šalinti nesveikus lapus.

Vyšnių ir trešnių uogos (kaulavaisiai) sukirmija pažeistos vyšninės musės lervų. Ankstyvosios trešnių veislės spėja sunokinti uogas iki vyšninės musės lervos įsigraužia į vaisių vidų, o vėlyvosios - stipriai nukenčia. Vyšninės musės skraido ir deda kiaušinėlius ant vaisių užuomazgų ne iš karto po žydėjimo, o praėjus maždaug 2 savaitėms, kai nusistovi šilti orai. Todėl purkšti vaismedžius insekticidais reiktų gegužės viduryje ir antrą kartą po 10-14 dienų, bet ne vėliau kaip 3 savaites iki derliaus skynimo. Taip pat padeda dažnas nukritusių sukirmijusių uogų rinkimas ir naikinimas, kol iš jų nespėjo išropoti lervos, rudeninis dirvos perkasimas po vaismedžių lajomis (ten negiliai dirvoje žiemoja šių musių lėliukės.

Europinio pūkenio veislės gerai auga derlinguose karbonatiniuose dirvožemiuose, atviroje saulėtoje vietoje ir daliniame šiesiame pusšešėlyje. Nemėgsta šlapių vietų. Žydėti pradeda 5-8 m amžiaus augalai. Senesni augalai žydi vis gausiau, einant metams tampa puošnesni. Nors pūkeniai gan atsparūs sausroms ir prisitaiko augti skurdokame dirvožemyje, tokiomis sąlygomis mažai žydi.

Kryžmažiedės spragės kenkia kopūstams ir jiems giminingiems augalams. Jų pažeidimai - daugybė smulkių skylučių lapuose. Spragių lervos gali išėsti kopūstų augimo kūgelį (viršūnėlę), bet taip nutinka nedažnai. Dažniau kopūstų šerdeles išgraužia kopūstinės musės lervos. O rūgštynes mėgsta kitas panašus kenkėjas - rūgštyninis lapgraužis. Su kryžmažiedėmis spragėmis kovoti nelengva, nes jos išplitusios ant daugybės bastutinių šeimos augalų. Rudenį darže nepalikite augalų liekanų, jas užkaskite. Giliai perkaskite dirvą, nes ten pasiruošia žiemoti suaugę vabalai. Sėti ir sodinti kopūstus reiktų kuo anksčiau, kad spragių daroma žala būtų kuo mažesnė. Vabalus atbaido ant augalų barstomi medžio pelenai. Daigus galima purkšti insekticidais, nes iki derliaus jie spės suirti. Spragių sumažėja, jei kopūstai ir ridikėliai auginami toliau vieni nuo kitų ir panašių bastutinių daržovių, lysvėse sodinami prieskoniniai augalai. Rūgštyniniai lapgraužiai žiemoja ant tų pačių augalų lapų, todėl vėlai rudenį reiktų kruopščiai nuvalyti jų plotą, surinktus lapus giliai užkasti arba sudeginti. Kadangi rūgštynės maistui vartojamos nuo ankstyvo pavasario, tuo metu jų purkšti negalima.

Tikriausiai Jūs nusipirkote rododendrą su vegetatyviniais pumpurais. Iš tokių išauga ne žiedai, o jauni ūgliai. Būna, kad maži rododendrai yra dar nepasiruošę žydėti ir tenka laukti metus ar net dvejus, kol suformuoja žiedinius pumpurus. Prižiūrėkite rododendrą pagal taisykles, patręškite ir jis tikrai sužydės. Pastebėsite, kad žiediniai pumpurai yra didesni ir storesni už vegetatyvinius.

Sveiki. Dėkojame už mūsų svetainės įvertinimą, labai malonu 🙂 Iš aprašymo galima spręsti, kad rožes užpuolė kenkėjai - arba rožinės cikadelės arba tripsai. Ir vienų, ir kitų kenkėjų lervos gyvena lapų apačioje, čiulpia sultis, yra smulkios. Pažeisti lapai būna išmarginti smulkiomis šviesiomis dėmelėmis. Amarai dažniausiai telkiasi ūglių viršūnėse, sudaro dideles kolonijas. Naikinti kenkėjus tiks bet kokie insekticidai. Karbofosas nenaudojamas jau labai seniai, jis pernelyg kenksmingas aplinkai ir naudingiems vabzdžiams. Rožes galite gausiai apipurkšti kalio muilo tirpalu, kad gerai sušlaptų, varvėtų apatinės lapų pusės. Po savaitės ar 10 dienų purškimą reikia pakartoti. Purškiama nekaitinant saulei - apsiniaukusią dieną arba vakare.