• liepos 17 d., Trečiadienis

Klausk specialisto

380 klausimų.
Danguole parašė liepos 17, 2017:
Sveiki, noriu paklausi, kaip galima iš dirvos išnaikinti dirvinį asiūklį (ožkabarzdį)? Ravėjimas niekaip jo nesunaikina, tai gal būt yra kitokių priemonių, kaip tą kenkėją išgyvendinti? Dėkoju už patarimus.
Atsakymas:
Specifinių herbicidų naikinti asiūkliams nėra. Nuėmus derlių, daržo žemę reiktų perkasti šakėmis, išrenkant asiūklių šakniastiebius. Vasarą lieka vienintelis būdas – ravėjimas. Asiūkliai greit plinta apydrėgnėje rūgščioje dirvoje. Pakalkinus žemę, jų plitimas sulėtėja.
Onutė parašė liepos 17, 2017:
Laba diena, kaime turime seną juodųjų serbentų krūmą. Kokia veislė, nežinau. Uogos labai skanios, norėčiau tą krūmą padauginti. Ar įmanoma?
Atsakymas:
Dauginti juoduosius serbentus labai lengva. Kiekvienas gali prilenkti atlankas: jaunos šakos pavasarį prilenkiamos į nedidelę, šalia krūmo padarytą duobutę, prismeigiamos, kad neatsitiestų, užpilamos žemėmis. Belieka pasirūpinti, kad prilenkimo vietoje žemė būtų drėgna. Per vasarą įsišaknijusios šakelės rudenį atkerpamos nuo krūmo. Tokius sodinukus jau galima sodinti į nuolatinę vietą. Populiariausias serbentų dauginimo būdas – sumedėjusiais auginiais. Rugsėjo mėnesį ir spalio pradžioje kerpamos vienmetės šakelės. Jos sukarpomos 15–20 cm ilgio auginiais, kurie dauginimo lysvėje įstrižai susmeigiami į žemę – taip, kad virš žemės liktų du viršutiniai pumpurai. Iki žiemos auginiai suformuoja kaliusą, o anksti pavasarį pradeda augti šaknelės. Sumedėjusiais auginiais padauginti serbentai iki rudens spėja išauginti tvirtus stiebelius, ir juos jau galima persodinti.
Paulė parašė liepos 10, 2017:
Laba diena, norėčiau sužinoti priežastį, dėl ko pomidorų viršūnės gelsta? Tas geltonumas ne ryškus, beveik baltas, plečiasi į apačią žemyn per šakas. Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Augalų viršūnės gelsta, šviesėja dažniausiai dėl trąšų stokos arba nesubalansuoto tręšimo, kai pagrindinių maisto medžiagų yra daug, o mikroelementų trūksta. Augalus papildomai tręšti reiktų atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį šiltnamio grunte ir pomidorų vystymosi tarpsnį. Kita, rečiau pasitaikanti panašaus sutrikimo priežastis, – netinkamas apšvietimas, kai augalai gauna per daug ar per mažai šviesos.
Arūnas parašė liepos 10, 2017:
Sveiki, ar įmanoma per žiemą išsaugoti stambiažiedę durnaropę (Datura)? Jei taip, kokiomis sąlygomis? Kokie pagrindiniai spygliuočių (tujų, eglių, kėnių) dauginimo gyvašakėmis principai: laikas, sąlygos, žiemojimas... Ačiū!
Atsakymas:
Spygliuočiai gyvašakėmis dauginami anksti pavasarį – tada geriausiai įsišaknija. Taip pat galima gyvašakes pjauti vasaros pabaigoje, pasibaigus ūglių augimui. Dauginimui tinka vienmečiai arba 2–4 metų ūgliai. Į dauginimo substratą susmeigiami taip, kad neliestų vienas kito. Kol įsišaknys, būtina drėgna aplinka: tiek substratas, tiek oras reguliariai drėkinami, saugoma nuo tiesioginių saulės spindulių. Per vasarą įsišakniję auginiai gali žiemoti lauke, dauginimo lysvėse. Tik jautresnius, vasaros pabaigoje daugintus augalus reikėtų laikyti šiltnamyje. Plačiai apie dekoratyvinių spygliuočių dauginimą galite paskaityti "Augalų pasaulio" numeryje „Dekoratyvinių augalų dauginimas: gyvašakės ir skiepijimas“. Šį leidinį galite užsisakyti iš www.namuknygos.lt/Augalu_pasaulis-425-2012_55 www.sodospalvos.lt.
Arnas parašė liepos 10, 2017:
Koks tinkamiausias laikas ir patikimiausias būdas (būdai) pasidauginti pelargonijų ir brugmansijų? Ačiū!
Atsakymas:
Pelargonijos dauginamos sėklomis ir auginiais. Sėklos sėjamos šiltnamiuose sausio mėnesį. Iš sėklų išauginti augalai paržysta po 5–6 mėnesių. Auginiais pelargonijas geriausia dauginti pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, bet galima ir vasarą, o šiltame kambaryje papildomai apšvietus – visus metus. Padauginti auginiais augalai gali žydėti jau po 1–2 mėnesių. Brugmansijas lengva dauginti auginiais pavasarį ir vasarą.
Lolita parašė liepos 10, 2017:
Laba diena. Iš šakelių užsiauginome kūgines tujas (4 m.). Praėjusiais metais susodinome gyvatvorę, viskas buvo puikiai. Šiemet po pavasario pradėjo stipriai trūkinėti tujų kamienai ir džiūsta šakelės. Tujos apie 1 m aukščio. Kas nutiko? Ar dar galima tujas išgelbėti, ar jau reikia iškasti? Ačiū.
Atsakymas:
Pagal išorinius požymius ne visada įmanoma atpažinti augalų ligas. Šakelės džiūsta dėl grybinių ligų, mikroelementų dirvožemyje trūkumo, netinkamos auginimo vietos. Kamienai dažniausiai suskilinėja po šaltos žiemos, kai augalai būna gausiai tręšti azotinėmis trąšomis. Įvertinkite, ar Jūsų tujos auga tinkamomis sąlygomis: augimo metu gauna saulės šviesos, dirvožemis neperdžiūva ir neužmirksta. Naudokite tik spygliuočiams skirtas trąšas. Iškarpykite ir sunaikinkite visas džiūstančias šakeles.
Paulė parašė liepos 10, 2017:
Laba diena. Labai neįprastas klausimas: naktimis kažkas išvolioja augančius augalus, juos išlaužo, sumaišo su žemėmis. Yra atvejų, kai išjudinta žemė, lyg išknista, bet vagelė paviršiuje. Įtariame kažkokį žvėrelį-kenkėją, bet kaip jį pagauti? Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, koks gyvūnas lankosi Jūsų sode. Tikriausiai vienintelis patikimas būdas – stebėjimo kamera. Po nakties peržiūrėsite vaizdo įrašą ir matysite, kas ten buvo. Ne visus laukinius gyvūnus yra lengva pagauti ir jo nesužalojant išgabenti į kitą vietą. Gal yra galimybė kaip nors apsaugoti augalus vielos tinklo tvorelėmis, apsmaigsčius lazdelėmis ar apjuosus tinklu.
Grazina parašė liepos 10, 2017:
Sveiki. 2016 pavasarį pasodinau slyvą ’Jubiliejum’. Prigijo ir gražiai atrodo. Pastebėjau, kad ji atrodo tarsi sidabrinė, lapeliai šviesūs. Diagnozė, manau, – sidabraligė. Bet niekaip nerandu, kokių priemonių imtis, kad medelį pagydyti nuo šios ligos.
Atsakymas:
Slyvų sidabraligę sukeliantys grybai plinta medienoje, todėl išgydyti medį purškiant fungicidais nepavyks. Jei ligos pažeistas visas medis, belieka jį išrauti ir medieną sudeginti. Jei pažeistos atskiros šakos, išjauti jas ir toliau stebėti medį. Sidabralige slyvos užsikrečia nuo senų, nudžiūvusių medžių, kurių medienoje išplitusi grybiena, o ant žievės matosi tik nedideli sporas skleidžiantys vaisiakūniai.
Justina parašė liepos 3, 2017:
Sveiki. Persisodinom medelius / gyvatvorę. Parsivežėm iš kito sklypo ir tą pačią dieną pasodinom. Aukštis maždaug 1,6 m. Visi lapeliai nurudavo. Galvojam, ar ją visą kirpt iki maždaug 1 m aukščio, ar tik tuos lapus nupjaut ar palikt taip, kaip yra, o kitais metais viskas bus gerai. Laukiam patarimo.
Atsakymas:
Gaila, kad neparašėte, kokios rūšies gyvatvorės medelius ir kokią dieną sodinote. Jei tai darėte birželio mėnesį, tai būtina atminti, kad tokiu metu visi sumedėję augalai yra labai jautrūs persodinimui. Iškasant per 1,5 m aukščio medelius neišvengiamai stipriai pažeidžiamos šaknys, sutrinka augalo vandens įsisavinimas. Dabar būtinai nugenėkite augalus, palikdami trumpus pernykščius ūglius – tai palengvins prigijimą. Pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės. Negarantuojame, kad visi augalai prigis, ir nežinodami medelių rūšies dėl priežiūros daugiau patarti negalime.
Irena parašė liepos 3, 2017:
Laba diena. Pavasarį pasisodinau koloninės trešnės sodinuką. Laisčiau ją, kad prigytų. Buvo išsproginusi žalių lapelių. Bet kad ir kaip stengiausi, kad ji prigytų, pastebėjau, kad lapeliai pradėjo ruduoti ir kristi. Pati viršūnė buvo apdžiūvusi, bet nukirpus apdžiūvusią viršūnėlę, toliau medelis yra žalias. Norėjau sužinoti, ar dar įmanoma atgaivinti medelį, nes ant sodinuko beveik neliko lapelių. Labai ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Atvežtiniai koloninių trešnių sodinukai neretai būna laikyti šiltnamyje ir pradėję sprogti ar net išauginę lapelius šiltnamio sąlygomis. Persodinti į lauką tokie medeliai ilgai adaptuojasi. Šių metų pavasaris augalams buvo nepalankus – vėlyvos šalnos galėjo pažeisti daugumą jautresnių augalų. Neskubėkite išrauti sodinuko. Tik nuskinkite sudžiūvusius lapus, pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės – galbūt atsigaus.
Rita parašė liepos 3, 2017:
Pernai pasodinau hortenziją. Žydėjo. Šiais metais iš žemės išlindo 6–8 cm ūgliukai ir augimas sustojo. Ką padariau ne taip? Ir ką daryti?
Atsakymas:
Gaila, bet nežinome, kokią hortenziją Jūs pasodinote. Galbūt tai viena iš didžialapės hortenzijos veislių. Šios rūšies hortenzijos jautrios šalčiui, nepridengtų augalų stiebai žiemomis stipriai apšąla arba nušąla iki žemės paviršiaus. Pavasarį išaugę jauni ūgliai gerai vystosi tik esant pakankamai drėgmės ir šilumos, bet tik kai kurios veislės sukrauna žiedynus ant vienmečių ūglių. Hortenzijos auginamos apydrėgnėje silpnai rūgščioje dirvoje, šviesiame pusšešėlyje arba atviroje nekarštoje vietoje.
Aleksandra parašė liepos 3, 2017:
Mano žieminiai česnakai tik dabar pradeda leisti žiedynstiebius. Draugai ir pažįstami jau ir užmarinuot, užsišaldyt šiuos skanėstus spėjo. Bėda, kad beveik visi mano česnakų žiedynstiebiai jau pažeisti kenkėjų, ėda kažkokios kirmėlaitės. Ar neprarasiu ir galvučių derliaus? Ką daryti kitais metais, kaip išvengti kirmėlių? Perliejau česnakų stiebus sūdytu vandeniu, bet to neužteko. Lysvė mulčiuota, pavasarį patręšta pelenais.
Atsakymas:
Nematydami bandome spėti, kad „kažkokios kirmėlaitės“ gali būti svogūninio paslėptastraublio lervos. Jos vystosi svogūnų laiškų ir česnakų žiedynstiebių viduje. Stipriau kenkėjų pažeisti augalai gelsta, nusilpsta. Pasūdytas vanduo čia nepadės. Jei česnakų nedaug ir norite žiedynstiebius rinkti maistui, bandykite – kiek pavyks – surinkti ir sutraiškyti šių kenkėjų. Jei lervų labai daug, verta nupjauti žiedynstiebius ir sunaikinti. Pasiekusios brandą svogūninio paslėptastraublio lervos čia pat dirvoje virsta lėliukėmis, iš kurių vėliau išsirita vabalai ir vėl viskas kartojasi. Nuėmę derlių giliai perkaskite žemę, kitais metais česnakus sodinkite kitoje vietoje ir šalia pasėkite atbaidančių augalų: petražolių, morkų, kalendrų. Galvučių derlių gali sunaikinti per kenkėjų padarytas žaizdeles išplitę įvairūs puviniai arba svogūninių musių lervos.
Daiva parašė liepos 3, 2017:
Šiais metais pražydo šilkmedis, bet visi žiedai nukrito. Kodėl?
Atsakymas:
Daugeliui gegužės mėnesį žydėjusių augalų pakenkė vėlyvos šalnos. Pabandykite prisiminti, kuriomis dienomis skleidėsi šilkmedžio žiedeliai, ir ar tomis naktimis nebuvo neigiamos temperatūros.
Polis parašė liepos 3, 2017:
Laba diena. Penkti metai sode auginau abrikosą Pastaruosius porą metų pavasarį pasireikšdavo, greičiausiai ,moniliozės reiškiniai, kuriuos nesunkiai įveikdavo fungicidai. Šį pavasarį, nežiūrint savalaikio (pradedant vario preparatais) ir kompleksinio gydymo, liga įveikė visą medelį, teko jį nupjauti. Iš palikto apie pusmetrio aukščio stuobrio išaugo sveikai atrodančios atžalos. Ar yra prasmė iš atžalos formuoti medelį, ar tai bus tik grybinių ligų plitimo židinys? Dėkoju.
Atsakymas:
Jei atžalos išaugo ne iš poskiepio, verta pabandyti suformuoti naują medelio vainiką. Pasirinkite 2–3 stipriausias, iš skirtingų kamieno pusių augančias atžalas, palenkite nuo vertikalios padėties į šalis. Būtinai naudokite profilaktines priemones nuo grybinių ligų.
Oelda parašė birželio 16, 2017:
Laba diena. Per pradedančias žydėti braškes pralėkė šalna - žiedų viduriukai pajuodo, žiedai nukrito. Bet dabar džiūsta visi pasirodantys žiedpumpuriai - tik išlenda pumpuro užuomazga ir jau nurudęs. Pradedu įtarti, kad gal čia jau ne šalna kalta, gal serga braškės. Ką daryti, kaip suktis iš bėdos? Ačiū.
Atsakymas:
Džiūstantys žiedpumpuriai – tai tik vienas ligos požymių. Reiktų įdėmiai apžiūrėti braškyną: ar nėra ant lapų netaisyklingų šviesių žalsvų ar gelsvų dėmių, rudų taškelių, pilkų apnašų – tai padėtų tiksliau nustatyti ligą. Žiedpumpuriams gali pakenkti ir virusinės, ir grybinės braškių ligos. Virusų pažeistas braškes beliktų tik išrauti ir sunaikinti, o naują braškyną sodinti kitoje vietoje. Nuo grybinių ligų gelbėtų fungicidai. Šiuo metu parduotuvėse rasite Score 250 EC ir Topas 100 EC.
ramunė parašė birželio 12, 2017:
Laba diena, auginu raganę, tačiau šiemet nekrauna žiedų, lapija graži. Patręšėm, ką daryti?
Atsakymas:
Gaila, kad neparašėte, kokią raganę auginate. Žiedų gali nesukrauti apšalusios, per stipriai nugenėtos, sergančios raganės. Skirtingos raganės žiedus krauna ne vienu metu – yra ir gegužę žydinčių, ir tik antroje vasaros pusėje žiedus kraunančių. Jei lapai gražūs ir augalas auga vešliai, belieka tik laukti.
Vigis parašė birželio 12, 2017:
Laba diena. Auginu dvi trešnes. Joms jau penkeri metai. Šiais metais abi žydėjo gausiai, bet vaisiai vienai vysta dar neprinokę. O kitai vaisiai praktiškai neišsivystė, visi suvyto. Taip buvo ir pernai, tik žydėjo labai mažai. Tai uogų ragavau tik nuo vienos ir tik kokias penkias. Ką daryti?
Atsakymas:
Vaisiai neišsivysto, jei trešnės pažeistos grybinių ligų arba yra nepakankamas maisto medžiagų kiekis dirvožemyje. Atkreipkite dėmesį, ar sveiki, lygiai žali yra medžių lapai. Įvairios dėmės, tašeliai padėtų atpažinti ligą. Prisiminkite, kada ir kokiomis trąšomis tręšėte vaismedžius, kada tikrinote dirvožemio pH. Dėl mikroelementų, ypač magnio trūkumo gali sutrikti kitų maisto medžiagų pasisavinimas, augalai suserga neinfekcinėmis ligomis.
Janina parašė birželio 12, 2017:
Sveiki, kai kurių veislių paprikų kotai nuo pat žemės apaugę šakelėmis. Ar reikia jas nugenėti? Ačiū.
Atsakymas:
Reiktų apžiūrėti, ar gerai išsivysčiusios paprikų viršūnės, ar yra šakelių viršutinėje 1/3 stiebo dalyje. Jei viršūnės sveikos ir šakojasi, apatines šakeles verta iškarpyti, nes jos bus užpavėsintos ir derliaus neduos. Bet dažnai nuo pažemės šakojasi paprikos pažeistomis viršūnėmis. Tokioms verta palikti po 2-3 stipriausias apatines šakas. Atsižvelkite į augalų augimo tankumą, genėkite taip, kad šakelės nesiglaustų viena prie kitos.
Aldona parašė birželio 5, 2017:
Azalija pasodinta kartu su rododendrais anksčiau žydėjo, bet pernai ir šį pavasarį žiedų daug, bet nežydi ir atrodo, kad nebežydės. Žiedai lyg sukietėję, auga lapai. Gal kenkia rododendrai? Azalija auga 6 metus. Patarkite. Ačiū.
Atsakymas:
Azalijos yra tos pat rododendrų genties augalai, tik kitų rūšių. Jų auginimas, tręšimas beveik nesiskiria. Augalai gali augti vienas šalia kito, tik jei vienas kuris žymiai didesnis nepradeda stelbti mažesnio. Neišsiskleidžia, sudžiūva ant šakelių apšalę žiedų pumpurai. Pasirūpinkite tinkamai patręšti abu krūmus, laistykite per sausras ir laukite palankesnių metų – vėl sužydės.
Birutė parašė birželio 5, 2017:
Laba diena, auginu kelis rododendrų krūmus maždaug 10 metų. Jie gausiai žydėdavo kasmet, tačiau pernai pavasarį situacija pasikeitė. Po žiemos atrodė, kad žydės gausiai, tačiau buvo vos keli žiedai, o kiti užmegzti žiedai neaugo ir liko neprasiskleidę. Juos nuskynus pasimatė rudos spalvos vidinė žiedo dalis, nors išorėje spalva žalia. Pamaniau, kad gal nepakanka kokių nors medžiagų, todėl patręšiau kompleksinėmis trąšomis. Po šios žiemos atrodė, kad vėl žydės gausiai, tačiau pasikartojo ta pati situacija. Kokios gali būti priežastys ir ką daryti? Ačiū.
Atsakymas:
Rododendrus tręšti reiktų tik šiems augalams skirtomis trąšomis, nes būtina palaikyti rūgštinę dirvos reakciją. Žiedai neišsiskleidžia, jei pažeidžiami šalčio, nudžiovinami saulės spindulių ar vėjo. Ligos rododendrus puola retai, dažniau augalai nukenčia dėl drėgmės trūkumo ir netinkamo dirvos pH.

Šiandien

  • Liepos 17, trečiadienis.
  • Saulė teka 05:05, leidžiasi 21:44.
  • Mėnulis teka 22:17, leidžiasi 05:18.
  • Mėnulis Vandenyje 12:18. Pilnatis 00:38.
  • Aleksas, Darius, Girėnas
  • S. Dariaus ir S. Girėno žuvimo diena. Pasaulio lietuvių vienybės diena
  • Žiedų diena. Tinkama diena daržoves apkasti, sandėliuoti, konservuoti, derlių nuimti, tręšti žydinčius augalus. Netinkama diena sėti, sodinti, laistyti.
  • Kai liepos šakos kiek pakilusios nuo žemės – rytoj bus giedra, jei dar labiau nusvyra – lis.

Įvykių kalendorius

Apklausa

Ar patyrėte nuostolių dėl sausros?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus