Kiti klausimai
410 klausimų.
Keletą metų viename patvoryje veši saulainės, bet prisireikė jas perkraustyti. Patarkite kada tai geriau padaryti.
Atsakymas:
Saulaines persodinti ir dalyti kerelius geriausia pavasarį, gegužės pradžioje, kai augalai tik pradeda augti. Jei reikia gėles persodinti dabar, stiebus su žiedais nukirpkite iki pusės, persodinkite ir gausiai palaistykite.
Labai patinka lelijos. Šiemet į vazonus pasodinau kelias vamzdelines, rytines ir rytines pilnavidures lelijas. Vasarą gražiai žydėjo. Iškilo klausimas, kaip jas toliau auginti, kad kitais metais vėl džiugintų žiedais?
Atsakymas:
Dabar vazonuose esančias lelijas laistykite labai saikingai, kad žemė būtų apysausė, nebetręškite, leiskite stiebams sudžiūti. Sudžiūvusius stiebus atsargiai išsukite, kad iš svogūnėlio išsitrauktų apatinė jų dalis. Žiemai vazonus nuneškite į rūsį ar kitą patalpą, kur būtų vos keli laipsniai šilumos, nedrėkinkite. Taip vazonuose, apysausėje žemėje jos peržiemos. Jei lelijas pasodinote į derlingą kompostinę žemę, jos ten pat galės augti ir kitais metais. Pavasarį pasirodžius daigams, pardėkite laistyti trąšų tirpalu.
Gavau dovanų vazone augančias 4 rožytes. Kaip prižiūrėti? Ar reikia persodinti? Girdėjau, kad galima pasodinti į lauką. Kada sodinti – dabar ar pavasarį? Kaip sodinti? Pavadinimo nežinau, jos smulkios, vienu žodžiu pirktos iš prekybos centro, mačiau tokias rožytes.
Atsakymas:
Kol nešalta, vazonines rožytes geriausia laikyti lauke – sode arba balkone. Jei šiuo metu jos žydi ir krauna žiedus, dar nepersodinkite. Svarbu kasdien patikrinti žemės drėgmę ir esant reikalui palaistyti. Peržydėjusias rožytes geriausiai būtų po vieną persodinti į didesnius vazonėlius. Žiemoti joms geriausia būtų vėsioje šviesioje patalpoje. Pavasarį galite persodinti į sodą.
Galima rožytes ir dabar sodinti sode, bet nežinia, koks bus ruduo, kada prasidės žiema ir ar spės jos tinkamai įsišaknyti. Todėl saugiau jas persodinti į lauką pavasarį.
Turiu bėdą: jau kelinti metai iš eilės rudais dryžiais džiūsta margalapės žilės ir vilkdalgiai. Kasmet panašiu laiku, kai nužydi vilkdalgiai. Abi gėlės auga šalia viena kitos. Įdomu kas galėjo pakenkti, anksčiau labai gražiai augo? Gal netinka kaimynystė, gal dėl to, kad toje pačioje vietoje auga apie 7 metus? Gal kokia grybinė liga? Patarkite, kokių priemonių imtis.
Atsakymas:
Vienoje vietoje vilkdalgiai gerai auga apie 5 metus, vėliau sutankėjusius būtina persodinti, išskirstyti. Barzdotuosius vilkdalgius dažnai pažeidžia grybinės ligos. Bet tiksliai augalų ligas galima nustatyti tik laboratorijoje. Augalus reiktų sodinti ne per tankiai, o sutankėjusius – praretinti, kad tarp stiebų ir lapų gerai cirkuliuotų oras, nesikauptų drėgmė. Po žydėjimo verta gėles nupurkšti vario preparatais (pavyzdžiui, Bordo mišiniu) nuo grybinių ligų. Iš gėlyno pašalinkite visus džiūstančius lapus, nes ant jų gali būti ligų sukėlėjų.
Ar vienas augdamas citrinvytis duos vaisių? Taip pat ar viena sedula derės ar jai reikia kitos? Ar ant vyriškųjų aktinidijų ir šaltalankių būna uogų ar ne?
Atsakymas:
Citrinvytį reiktų stebėti. Dauguma augalų yra vienanamiai, bet geriau dera, kai auginami keli ir yra sąlygos kryžmadulkai. Be to, citrinvyčiai derėti pradeda tik gerai įsitvirtinę – išleidę atžalų ir turėdami atramas vyniotis stiebams.
Geltonžiedės sedulos auginamos po 2–3, kad būtų sąlygos kryžmadulkai.
Vyriškosios aktinidijos ir šaltalankiai uogų neturi.
Įsigijusi du skirtingus rododendrus pasodinau saulėtoje vietoje, augalai skurdo, tačiau gegužės mėnesį negausiai žydėdavo. Prieš tris metus perkėliau rododendrus į dalinį pavėsį, augalai atsigavo, auga vešliai, žydi gausiai, tačiau jau treti metai žydi rugpjūčio mėnesį. Kodėl pasikeitė žydėjimo laikas? Ar toks vėlyvas žydėjimas nesekina augalų? Anksti pavasarį vieną kartą tręšiu rododendrams skirtomis trąšomis.
Atsakymas:
Būna, kad dėl sausros ar nušalus žiedų pumpurams išsiderina rododendrų žydėjimo laikas. Jei rugpjūčio rugsėjo mėnesiais išsiskleidžia vienas kitas žiedas ir pavasarį krūmas vėl gausiai žydi – nieko blogo. Jei visi žiedai skleidžiasi rudenį, o pavasarį jų nebebūna, reiktų saikingiau tręšti rododendrą, ir susitaikyti su žydėjimo laiko pasikeitimu.
Ar galima valgyti visiškai prinokusias juodosios kiauliauogės uogas? Internete rasti duomenys labai priešingi vieni kitiems.
Atsakymas:
Yra dar keli artimų genčių augalai, kurie labai panašūs į juodąsias kiauliauoges ir turi valgomus vaisius. Su kiauliauogėmis verčiau neeksperimentuoti – jos nuodingos, nors uogos nuodingų medžiagų yra mažiau.Yra dar keli artimų genčių augalai, kurie labai panašūs į juodąsias kiauliauoges ir turi valgomus vaisius. Su kiauliauogėmis verčiau neeksperimentuoti – jos nuodingos, nors uogose nuodingų medžiagų yra mažiau.
4 metų obelaitės pražydo ir užmezgė vaisius. Vaisiai maži, neužaugo ūgliai, lapija silpna. Manau, kad šaknis apgraužė pelėnai. Kaip galėčiau išsaugoti medelius kitų metų derliui? Kaip kovoti su pelėnais?
Atsakymas:
Dabar reiktų sumažinti medelių lajas – apkarpyti šakeles, kad silpnos šaknys sugebėtų aprūpinti augalą. Aplink atsargiai supurenkite žemę, užspausdami pelėnų urvus. Patręškite fosforo ir kalio (ne azoto) trąšomis. Į pelėnų urvelius ir po priedangomis (kad nerastų paukščiai ir kiti gyvūnai) padėkite nuodų graužikams.
Kaip išnaikinti apynius? Užėjo ant aviečių, tvorų, lenda šaknys į sodą, veją.
Atsakymas:
Apynius galima iškasti su šaknimis, bet geriausia – naikinti herbicidais. Kad cheminių medžiagų nepatektų ant kitų sodo augalų, įsigykite ne purškiamų, o gelinių herbicidų ir jais patepkite apynių lapus.
Pavasarį pasodinau trešnę ’Rimgaudė’. Buvo išsprogusi ir išleido lapelius. O dabar visai nuvyto. Ar tikėtis, kad kitąmet atsprogs ar iškasti?
Atsakymas:
Patikrinkite, ar medelis dar gyvas: gyva žievė yra sultinga, turi apatinį žalsvą sluoksnį. Toks augalas gali išsprogti pavasarį. Jei šakelės ir kamienas nudžiūvę, nėra prasmės ilgiau laikyti žuvusio augalo.
Pasodinome pavasarį kriaušės ’Isolda’ sodinuką. Iš pradžių išaugo keli lapeliai, tačiau po kurio laiko jie pajuodvo ir mes juos nuskynėme. Šiuo metu kamienas apie ūglius pajuodavęs, bet jokių syvų neišskiria. Sodinukas botaginis. Į degligę nepanašu. Šalia pasodintos trešnės, bet matyt irgi neprigijo, nukrito lapeliai. Gan aukštoki gruntiniai vandenys. Ar mums išrauti viską, ar palaukti pavasario, gal taip sunkiai prigyja?
Atsakymas:
Nukirpkite visas pajuodavusias šakutes iki sveikos medienos, profilaktiškai nupurkškite fungicidais. Kokiame gylyje yra gruntinis vanduo patikrinti labai paprasta – reikia iškasti duobę ir pažiūrėti, ar renkasi vanduo. Patikrinkite, ar gyva medelių žievė (gyva turi drėgną, žalsvą vidinį sluoksnelį, o negyva – sausa, tamsiai geltona arba ruda) ir tik tada spręskite, ar medelius rauti, ar palaukti pavasario.
Mano lauke auginama mandevila gausiai žydi, tačiau ėmė stipriai gelsti ir kristi lapeliai. Kodėl ir ką patartumėte daryti?
Atsakymas:
Apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų, ar ne per mažas vazonas, ar pakankamai drėgna (bet ne šlapia) žemė. Prisiminkite, kada paskutinį kartą tręšėte augalą – galbūt jam reikia papildomų maisto medžiagų.
Turime nemažai vaiskrūmių ir vaismedžių, bet jau antri metai iš eilės pastebime, kad tiek vaiskrūmiuose, tiek dekoratyviniuose krūmuose nudžiūva po vieną šaką su žiedais ar vaisiais, kokia to priežastis?
Atsakymas:
Atskirų šakų vytimą ir džiūvimą gali sukelti grybinės ligos arba tų šakų viduje (šerdyje) esantys kenkėjai. Pasitaiko, kad skirtingiems augalams būna skirtingos šakų džiūvimo priežastys, nors požymiai ir panašūs. Visada vystančias šakas iškirpkite ir sudeginkite arba bent jau išneškite iš sodo.
Ar galima būtų dabar persodinti ir padalinti čiobrelius? O gal geriau laukti pavasario?
Atsakymas:
Čiobrelius galima persodinti ir dabar, pasibaigus žydėjimui. Jie dalijami maždaug 7–10 cm skersmens kupsteliais.
Auginu pilnavidurę sprigę. Žydi gausiai, bet žiedai pilnai neišsiskleidžia. Kodėl taip yra?
Atsakymas:
Galbūt tai yra veislės savybė. Sprigių yra labai daug ir skirtingų. Kartais žiedai neparodo viso grožio labai karštoje, ilgai saulės apšviečiamoje vietoje. Sprigės vidurdienio kaitros nemėgsta.
Šiemet pasisodinau šilauogę ’Earliblue’, tačiau dabar jos lapai raudoni. Dirva rūgšti, drėgmės netrūksta. Kitos šilauogės auga puikiai. Kas jai yra?
Atsakymas:
Galbūt ši šilauogė buvo anksti „pažadinta“ augimui šiltnamyje ir dabar krūmelis jau ruošiasi rudeniui. Nemažai šilauogių rudenį nusidažo raudonai, bet spalvos intensyvumas labai priklauso ir nuo auginimo sąlygų, ne tik nuo veislės.
Prašau patarti, ar reikia nupjauti rabarbarų lapus ir kada? Ačiū.
Atsakymas:
Vasarą pjaunami tik gelstantys, vystantys – patys seniausi rabarbarų lapai ir susidarę žiedynai. Kitų pjauti nereikia, kad augalas geriau maitintųsi ir gausiai atželtų pavasarį.
Kodėl gelsta šparaginių pupelių lapai? Labai gražiai sudygo ir augo, gal per daug laisčiau? Ar kokia liga? Ką daryti?
Atsakymas:
Gelsti lapai gali dėl drėgmės pertekliaus, esant labai dideliam tankumui, prasidėjus ligoms ir trūkstant maisto medžiagų dirvoje. Kiekvienu atveju būtų skirtingi pagalbos būdai.
Šilauoges pasodinome į rūgščią durpę prieš 2 metus, krūmeliai gražiai prigijo, sekančiais metais valgėme uogas. Tačiau šį pavasarį mūsų šilauogės labai sunkiai prabudo. Krūmelius turėjom apkarpyti, nes nurudavo šakelių galai, kai kurias šakas visai reikėjo iškirpti. Lapai mažučiai ir pakeitę spalvas, uogų neužmezgė. Šilauogės buvo tręšiamos joms skirtomis trąšomis.
Kaip atgaivinti šilauoges, kaip jas paruošti žiemai? Gal yra efektyvių priemonių?
Atsakymas:
Šilauoges retai pažeidžia ligos, jos dažniausiai nyksta dėl priežiūros klaidų. Įvertinkite, ar tinkama dirvožemio drėgmė. Krūmai negali nei perdžiūti, nei užmirkti. Įsitikinkite, ar prie šaknų nėra pelių ar kurmių urvų. Iškarpykite visas silpnas ir džiūstančias šakas. Šiuo metu jau nebeskatinkite augimo trąšomis.
Ar galima išsaugoti svyrančias pelargonijas per žiemą, o gal galima jas ir padauginti? Jeigu taip, tai kaip tą padaryti?
Atsakymas:
Pelargonijos gerai žiemoja šviesioje, nelabai šiltoje (apie 12–15 ºC) patalpoje. Rugpjūčio mėnesį arba pavasarį jas galėsite dauginti auginiais – šakelių gabaliukais su 3 lapais.
