Kiti klausimai
410 klausimų.
Pernai prisirinkau Turkestano tulpės sėklų. Ar verta jas sėti ir kada? Per kiek laiko jos užaugs?
Atsakymas:
Sėti tulpes geriausia tuo pat metu, kai sodinami tulpių svogūnėliai, tai yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Nedidelį kiekį sėklų patogiausia pasėti į 10–15 cm gylio dėžutes. Sėklos sėjamos vos 1–1,5 cm gylyje. Patogu sėklas išdėlioti eilutėmis, paliekant 1–2 cm tarpus ir 3–5 cm tarpus tarp eilučių. Jos gali žiemoti šaltame rūsyje ar sandėlyje (kur temperatūra artima 0 ºC) arba įkastos sode. Tulpių daigai pasirodys pavasarį, vos tik sušils žemė tame plotelyje. Jei dėžutes su sėklomis laikėte rūsyje arba sandėlyje, tulpės sudygti gali anksčiau. Jas būtina išnešti į šviesą. Pirmieji daigeliai lauke gali būti bronzinės spalvos, vėliau jie tampa žali.
Po pirmojo pavasario žemėje iš sėklyčių jau būna susiformavę nedideli svogūnėliai. Jie vos kelių milimetrų skersmens ir labai pažeidžiami. Todėl pirmąją vasarą siūlyčiau nei iš dėžučių, nei iš dauginimo lysvės jų neiškasti. Vasarą žemė, kur ilsisi vienmečiai tulpių svogūnėliai, turi būti sausa. Rugsėjo mėnesį dėžutes reikia sudrėkinti, o vėliau – paruošti žiemai kaip ir praėjusiais metais. Antrųjų metų pavasarį sėjinukai išaugina po tikrąjį lapą.
Po 2–3 metų auginimo, prasidėjus ramybės periodui (pageltus lapams), mažieji svogūnėliai iškasami. Svogūnėliai sudedami plonu sluoksniu į dėžutes, nešami džiovinti gerai vėdinamoje, apie 25 ºC patalpoje. Vėliau nuvalomi, surūšiuojami pagal dydį. Paauginti sėjinukai sodinami įprastu tulpėms laiku, 8–12 cm gylyje.
Ketvirtaisiais auginimo metais pavasarį jau matyti, kurios tulpės sužydės – jos išaugina po antrąjį lapą. Tai priklauso ir nuo rūšies savybių, ir nuo auginimo sąlygų, sėklų kokybės. Kartais pasirodo tik vienas kitas žiedelis, o kartais – pražysta beveik pusė svogūnėlių.
Ar šilauogių sodinimui tinka aukštapelkių durpės?
Atsakymas:
Tinka, tik šilauogėms sodinti reikalingos tokios durpės, kurių pH 4-5, jos maišomos su pjuvenomis ir smulkinta medžių žieve.
Kada reikia sėti daržines pupeles? Ar reikia jas pamirkyti prieš sėją?
Atsakymas:
Pupelės sėjamos, kai dirva įšyla iki 10–12 ºC ir nebebūna šalnų (dažniausiai – gegužės viduryje ir antroje pusėje). Prieš sėją pamirkytos sėklos greičiau sudygsta, bet galite sėti ir nemirkytas.
Ar pomidorų daigai gali užsikrėsti skydamariais?
Atsakymas:
Pomidorai nėra patys mėgstamiausi skydamarių, bet šiems kenkėjams išplitus, puolami ir pomidorai.
Kodėl šiltnamyje neišdygo salotos, špinatai, sultenės? Pasodinau įvairių rūšių, papildomai uždengiau plėvele. Tačiau jau mėnesis, tik kelios piktžolės išlindusios. Radau vieną stiebelį be lapų ir šaknų. Pernai pastebėjau požeminius urvelius, vanduo subėgo kaip į kurmių urvus. Maniau, kad skruzdės, jas išnaikinau. Kurklių niekada nebuvau pastebėjusi. O grambuolių tikrai yra. Kas tai galėtų būti? Kaip paruošti žemę pomidorams (sodinsiu gegužės viduryje)?
Atsakymas:
Augalai nesudygsta, jei būna pasėti į pernelyg sausą ar per šaltą žemę, jei sėklos nedaigios. Grambuolių lervos – rimti kenkėjai. Šiltnamio žemę reiktų giliai perkasti ir supurenti šakėmis, kad išrinkti kiek galima daugiau grambuolių lervų. Nenaudokite daug organinių trąšų – tai privilioja grambuolių pateles dėti kiaušinėlius.
Kaip padėti obeliai – genėdama pastebėjau „verkiančią“ žaizdą ant kamieno. Ją gražiai išvaliau, užpurškiau sodo tepalu, po to užtepiau dažais. Tačiau žaizda toliau „verkia“. Ką daryti?
Atsakymas:
Šiuo metu medžių kamienais labai intensyviai teka sultys, todėl nenuostabu, kad bet kokia žaizda bus drėgna. Jei tvarkingai išvalėte ir užtepėte žaizdą, stiprus medis ją pamažu užsigydys.
Perkasdamas krūvą 4 metų senumo karvių mėšlo radau daug sliekų. Ar tokį mėšlą galima naudoti šiltnamyje, kur augs pomidorai?
Atsakymas:
Mėšlo krūvą su sliekais nestoru sluoksniu paskleiskite darže – tegul dauguma sliekų patys iššliaužioja. Po savaitės jį galėsite sunešti į šiltnamį. Nedidelis kiekis sliekų šiltnamio dirvožemiui tikrai nepakenks.
2014 m. liepą gavau dovanų vijoklinę rožę, pasodinau, matau, kad kažką ne taip padariau. Paaugo buvę trys stiebai. Pernai pavasarį negenėjau, užaugo apie metrą, rudenį apkirpau viršūnes, liko apie pusės metro stiebai. Žiemą būnant stipresniam šalčiui apkaupiau ir apdengiau eglišakėmis. Dabar nudengusi, pamačiau, kad viršūnės apšalo. Kaip reikia prižiūrėti, ką daryti? Pernai nežydėjo. Pati suprantu, kad kažką ne taip padariau. Norėčiau dar vieną pasodinti, plačiau parašykite kaip sodinti, prižiūrėti vijoklines rožes.
Atsakymas:
Laipiojančios arba „vijoklinės“ rožės žydi tik ant antramečių ir senesnių šakų. Todėl per vasarą užaugusius ūglius reikia nenukirptus išsaugoti per žiemą: rudenį (pradėjus šalti) nuimti nuo atramų, pakloti ant nestoro eglišakių sluoksnio, prispausti ir iš viršaus vėl uždengti eglišakėmis. Pavasarį iškerpamos tik nulūžusios ar apšalusios, pajuodusios šakutės, o ilgi pernykščiai ūgliai pakeliami ant atramų – jie žydės. Tokia priežiūra nėra lengva, bet nukirpę iki pusės metro žiedų niekada neturėsite. Pavasarį ir vasarą rožės 3–5 kartus tręšiamos, stebima ar nepasirodo kokios nors ligos ar kenkėjai.
Kaip apsaugoti šilauoges nuo samanų? Pasodintos prieš 3 metus ir šiuo metu visas stiebas pasidengęs samana ar kerpe, tiksliai nemoku įvardinti.
Atsakymas:
Samanos ir kerpės ant vaiskrūmių šakelių byloja apie blogą vėdinimąsi. Galbūt šalia auga dideli augalai, kurie užstoja vėjus, nes per 3 metus krūmeliai negalėjo ypatingai sutankėti. Po lietaus kerpes nuo šakelių lengva nuvalyti minkštu šepetėliu.
Vyšnia žydi gausiai, bet žiedynai greitai nudžiūva. Uogų neužmezga. Kas tai ir kaip su tuo kovoti?
Atsakymas:
Vyšnios gali neužmegzti vaisių, jei nėra apdulkintojo, jei auginamos rūgščioje dirvoje, pažeistos kai kurių ligų (kokomikozės ir pan.). Reikėtų atlikti dirvos agrocheminius tyrimus, profilaktiškai nupurkšti fungicidais, pasidomėti šios vyšnios veislės savybėmis.
Parašykite plačiau apie svarainių auginimą iš sėklų. Kada geriau sėti? Ar reikia prieš sėją ką nors daryti su sėklomis? Kaimynė sėjo iš sėklų ir derlių turi, o man neišdygsta.
Atsakymas:
Sėklos sėjamos rudenį, išėmus jas iš vaisių ir trumpai apdžiovinus. Pavasarį galima sėti per žiemą stratifikuotas sėklas. Pasėjus rudenį, daigai pasirodo pavasarį. Paaugintus per vasarą sėjinukus reikia retinti, persodinti. Sulaukus žiedų ir vaisių iš sėjinukų atrenkami tik geriausieji, nes dalis jų gali būti nederlingų ir smulkiavaisių.
Parsisiunčiau tulpių sėklų. Norėčiau sužinoti po kiek metų sulauksiu žiedų ir kada bei kaip sėti.
Atsakymas:
Sėti tulpes geriausia tuo pat metu, kai sodinami tulpių svogūnėliai, tai yra rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Nedidelį kiekį sėklų patogiausia pasėti į 10-15 cm gylio dėžutes. Sėklos sėjamos vos 1-1,5 cm gylyje. Patogu sėklas išdėlioti eilutėmis, paliekant 1-2 cm tarpus ir 3-5 cm tarpus tarp eilučių. Jos gali žiemoti šaltame rūsyje ar sandėlyje (kur temperatūra artima 0 ºC) arba įkastos sode. Tulpių daigai pasirodys pavasarį, vos tik sušils žemė tame plotelyje. Jei dėžutes su sėklomis laikėte rūsyje arba sandėlyje, tulpės sudygti gali anksčiau. Jas būtina išnešti į šviesą. Pirmieji daigeliai lauke gali būti bronzinės spalvos, vėliau jie tampa žali.
Po pirmojo pavasario žemėje iš sėklyčių jau būna susiformavę nedideli svogūnėliai. Jie vos kelių milimetrų skersmens ir labai pažeidžiami. Todėl pirmąją vasarą siūlyčiau nei iš dėžučių, nei iš dauginimo lysvės jų neiškasti. Vasarą žemė, kur ilsisi vienmečiai tulpių svogūnėliai, turi būti sausa. Rugsėjo mėnesį dėžutes reikia sudrėkinti, o vėliau – paruošti žiemai kaip ir praėjusiais metais. Antrųjų metų pavasarį sėjinukai išaugina po tikrąjį lapą.
Po 2-3 metų auginimo, prasidėjus ramybės periodui (pageltus lapams), mažieji svogūnėliai iškasami. Svogūnėliai sudedami plonu sluoksniu į dėžutes, nešami džiovinti gerai vėdinamoje, apie 25 ºC patalpoje. Vėliau nuvalomi, surūšiuojami pagal dydį. Paauginti sėjinukai sodinami įprastu tulpėms laiku, 8-12 cm gylyje.
Ketvirtaisiais auginimo metais pavasarį jau matyti, kurios tulpės sužydės – jos išaugina po antrąjį lapą. Tai priklauso ir nuo rūšies savybių, ir nuo auginimo sąlygų, sėklų kokybės. Kartais pasirodo tik vienas kitas žiedelis, o kartais – pražysta beveik pusė svogūnėlių.
Kada sėjamos agurkų ir arbūzų sėklos?
Atsakymas:
Šiltnamiuose auginami agurkai ir arbūzai sėjami kovo pabaigoje, auginimui lauke po priedangomis – balandžio mėnesį, o tiesiai į dirvą agurkai sėjami gegužės antroje pusėje.
Kada pavasarį tręšti žieminius česnakus?
Atsakymas:
Jei dirva žieminiams česnakams nebuvo tręšta rudenį, tręšti pavasarinėmis trąšomis reiktų prasidėjus vegetacijai (kai česnakai išdygsta). Po mėnesio tręšiama pakartotinai.
Tikriausiai perlaisčiau savo orchidėją, ji dabar žydi, bet pradėjo mesti žiedus, o lapai lyg apvytę, visos šaknys nupuvę. Apkarpiau, pakeičiau žemę (spec. orchidėjoms). Ar yra tikimybė, kad ji atsigaus, ką dar galėtumėte patarti?
Atsakymas:
Nežinome, kiek puvinys pažeidė Jūsų orchidėją, todėl negalime spėlioti, ar ji atsigaus. Dabar laikykite ją šviesioje ir šiltoje vietoje, bet ne saulės spinduliuose, drėkinkite orą.
Žiemai šiltnamis buvo sandariai uždarytas, o pavasarį radau visą jo žemę pasidengusią žalsva spalva. Panašu į pelėsį. Ką patartumėte daryti?
Atsakymas:
Žalsvą spalvą žemės paviršiui suteikia ne pelėsis, o dumbliai arba pradėjusios augti samanos. Paprasčiausias būdas – gerai sukasti žemę ir pradėti vėdinti šiltnamį.
Ar galima dabar persodinti 5 metų vyšnias?
Atsakymas:
Penkių metų vyšnias persodinti reikia atsargiai, su kuo didesniu šaknų ir žemių gumulu. Persodintus medelius gausiai laistykite, neleiskite megzti vaisių.
2015 m. pavasarį į šiltnamį iš šakelių pasodinau tujų, prigijo. Žiemai persodinau į vazonus ir įnešiau namo. Šį pavasarį juos jau sodinti į žemę ar išnešti su vazonais į lauką? Jos dar labai mažos. Prašau plačiau parašyti apie tujų sodinimą šakelėmis ir priežiūrą.
Atsakymas:
Tujas išneškite į lauką tik sušilus orui, nes žiemojusios kambaryje jos gali nukentėti nuo šalnų. Jei augaliukai dar maži, galite jas atsargiai persodinti į lysvę ir ten dar porą metų paauginti, o galite laikyti su vazonėliais – kaip Jums patogiau. Lysvėje augalams yra daugiau vietos, juos lengviau prižiūrėti, laistyti. iš vazonų augalus lengviau ir patogiau persodinti, bet priežiūra sudėtingesnė: palaistyti reikia kiekvieną augalą atskirai, patręšti (tujos tręšiamos spygliuočiams skirtomis trąšomis), žiemai įkasti į žemę arba sunešti į vėsią (artimą 0 ºC) patalpą. Į nuolatinę augimo vieta sodinami 3-5 metų tujų sodinukai.
Per klaidą svetimas žmogus nupjovė mano dvimečių šilauogių krūmus. Ar ataugs nauji, ar jau nieko nesitikėti, išmesti? Be galo man jų gaila, nes vasarą jau buvo daug uogų, o šiemet pavasarį nupjovė visas šakeles sulig žeme, be galo gaila.
Atsakymas:
Neskubėkite išmesti krūmų, palaukite iki vasaros. Stebėkite, ar iš šaknies kaklelio šilauogės pradeda leisti naujas atžalas. Tada rūpestingai jas prižiūrėkite: palaistykite, patręškite joms skirtomis trąšomis.
Nusipirkome sodą su senais vaismedžiais. Nusprendėme juos išpjauti. Bet po to pasigailėjome, nes vienas kitas medis dar buvo ne visai senas. Palikome aukštus kamienus, kad geriau eitų išrauti. Tada buvo sausio mėnesis. Kažin, jeigu paliktume tokius kamienus, gal dar atsprogtų ir eitų išsaugoti medžius? Ten yra obelys ir vyšnios. Kamienai likę visiškai be smulkių šakelių, apie 1,50-1,70 cm aukščio.
Atsakymas:
Nelabai seni medžiai gali atsprogti iš kamienų. Jei turėsite kantrybės kelis metus laukti, kol šakos subręs žydėjimui ir vaisių mezgimui, eksperimentuokite. Bet būtinai jau pirmaisiais metais išretinkite pasirodžiusias atžalas, suformuokite pagrindines šakas, jas atlenkite nuo vertikalios padėties.
