Ką galima kompostuoti?
Gerai perpuvęs kompostas yra ne tik puikios trąšos, bet savotiškas dirvožemio gyvybingumo skatintojas. Jame vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daug kartų greičiau ir efektyviau. Kokios galimos kompostuojamos medžiagos?
Komposto kokybė priklauso nuo žaliavų ir irimo proceso. Tinka bet kokios organinės atliekos, išskyrus ligotus augalus, mėsą. Nepatartina naudoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti subrendusiame komposte.
Organinių medžiagų sudėtis ir savybės labai skiriasi. Maisto atliekos, pūvantys vaisiai ir daržovės, mėšlas turi daug azoto ir skatina komposto skaidymąsi. Karšta krūva sparčiau bręsta, tačiau reikia įmaišyti šiaudų, pjuvenų, vytintos žolės, popieriaus, smulkinto kartono, piktžolių. Šių daugiau oro turinčių medžiagų geriausia imti po lygiai. Ką tik nupjautą žolę geriau sumaišyti su stambesnėmis žaliosiomis atliekomis arba pavytinti, kitaip ji krūvoje pradės rūgti ir sulėtins komposto gamybą. Susmulkintą žolę geriau sluoksniuoti su mėšlu. Imamos 2 dalys žolės ir 2 dalis mėšlo. Jų nebūtina net maišyti. Įterpta susmulkinta žolė greitai suyra ir padidina dirvožemio biologinį aktyvumą.
Komposto vertę didina kraikinis ir nekraikinis mėšlas, kaulų miltai, srutos, mineralinės trąšos, medžio pelenai. Rudenį į dėžę galima krauti miško, sodo ir dekoratyvinių medžių lapus. Jų sluoksnyje greitai susidaro biocenozė, todėl jis labai aktyviai ardomas. Įvairių miško medžių lapai chemine sudėtimi prilygsta vaismedžių lapams. Tik beržų, liepų lapuose daugiau azoto. Lėčiau ỹra ąžuolų lapai, mat juose daugiau rauginių ir kitokių medžiagų. Vieni spygliuočių spygliai, šakutės, jų pjuvenos pūva sunkiai, bet, sumaišius juos su kitų rūšių augalais šio proceso lėtėjimas nepastebimas. Svarbu, kad spygliuočiai nevyrautų. Į 1 m3 spyglių patartina įmaišyti apie 15 kg amonio salietros. Lapus geriausia sluoksniuoti su dirvožemio ir smulkintos žolės mišiniu. Spygliai, pjuvenos gali parūgštinti kompostą, tačiau jis ir nesuirę spygliai gerina molingas, šarmines dirvas (3–5 kg /m2).
Kad geriau daugintųsi bakterijos, ant kiekvieno komposto sluoksnio reikėtų užmesti porą kastuvų žemės. Viskas pūva greičiau, jeigu santykis yra toks: 50 proc. sausų medžiagų (medžių lapai, šiaudai, šienas, durpės ir kt.), 30 proc. žalių medžiagų (smulkinta žolė, vaisių, daržovių ir maisto atliekos, mėšlas), 10 proc. dirvožemio, 5 proc. vandens, 5 proc. azotinių medžiagų.
