Kodėl nesulaukiame gero derliaus?
Gegužę negalime atitraukti akių nuo vyšnaičių, obelaičių ir kitų sodo augalų, tirštai apsipylusių žiedais. Mintyse jau skiname būsimą gausų derlių. Deja, ne visada mūsų svajonės išsipildo. Kartais vienos obels nuskiname vos kelias dešimtis obuolių. Dar blogiau, kai pavasarį medeliai visai nepražysta arba sukrauna tik kelis žiedelius.
Viena iš priežasčių, kodėl uogų ir vaisių derlius menkas ar jo visai nesulaukiame, yra augimo sąlygos. Kai kurios veislės kaprizingos, reiklios priežiūrai ir jautrios. Vaisių užuomazgos gali imti byrėti, kai gausu kritulių, aukštas gruntinio vandens lygis, netinkamo rūgštingumo dirva arba joje trūksta mikroelementų bei mineralinių medžiagų. Užsitęsusios sausros irgi mažina derlių, ypač vyšnių.
Jei žiedų gausu ir jie vystosi normaliai, kasmet užauga daug naujų ūglių, bet abrikosai, persikai, lazdynai, serbentai, vyšnios ar trešnės nedera, tikriausiai jiems pakenkė labai dideli temperatūros svyravimai pavasarį. Apšalus ūgliams ir kamieno atšakoms augalai prastai veda vaisius net kelerius metus. Vėlyvos pavasarinės šalnos gerokai nusiaubia serbentų, vyšnių, abrikosų, persikų pumpurus ir žiedus. Atsparesnės yra obelys, auginančios vaisius ir ant metūglių, ir ant senesnių šakučių, žydinčios palaipsniui.
Pexels nuotr.
