Mulčiavimas artėjant žiemai

Daugelis soduose auginamų kultūrų pas mus atėjo iš miško, kur jų šaknys visada būdavo patikimai uždengtos šilta, minkšta nukritusių lapų ir spyglių paklote. Tai užmiršę rudenį mes dažnai griebiamės naikinti piktžoles, perkasti dirvą, paviršių lyginti grėbliais. Paskui nuogą lauką paliekame ramybėje iki ateinančio pavasario. Ar toks požiūris teisingas?

Nepalikime nuogos žemės

Mokslininkai nustatė, kad mūsų klimato sąlygomis bakterijų ir kitų gyvų būtybių žiemą tiek iššąla, kad jų įprastas kiekis dirvoje atsistato tik birželio pabaigoje. Vadinasi, pačiu svarbiausiu augimo ir vystymosi laikotarpiu augalams trūksta maisto medžiagų: gyvosios medžiagos būna mažai, taigi trūksta ir pūdinio, kuris yra gausaus derliaus pagrindas.

Mūsų klimato sąlygomis dirva turėtų būti mulčiuojama ne tik palaistyta ar supurenta, bet visa ir visada, ypač artėjant žiemai. Tuomet viršutinis, pats derlingiausias, sluoksnis visada gyvuos palankiomis sąlygomis. Be to, ir dirva taps dar trąšesnė, turės daugiau naudingų medžiagų.

Vaismedžių ir uogakrūmių mulčiavimas

Apie daržovių mulčiavimo būdus ir naudą rašyta ne kartą. Mes kalbėsime apie vaismedžių, vaiskrūmių ir gėlynų paruošimą artėjant žiemai. Gana sėkmingai galima naudoti bet kokias po derliaus nuėmimo likusias augalines atliekas, smulkintus stiebus, piktžoles ir nukritusius lapus, medžių pjuvenas, drožles ir žievę. Norint pagreitinti irimą, mulčią geriausia sumaišyti su komposto susidarymą pagreitinančiu stimuliatoriumi, kuris yra ne kas kita kaip sudėtingų bakterinių trąšų mišinys.

Prieš žiemą būtina apsaugoti pomedžius: 80–100 cm skersmens ratu apie jaunų vaismedžių kamienus paskleidžiamas 5–6 cm, o apie derančius, senus – 8–10 cm storio mulčio sluoksnis. Prie pat augalų mulčiuojama labai plonai. Nustatyta, kad toks mulčiavimas padeda dirvai išlikti poringai, pagerina jos aeraciją ir laidumą vandeniui. Be to, paskleistos medžiagos praturtina viršutinį sluoksnį iki 15–20 cm gylio. Ilgą ir nešaltą rudenį po mulčiu net galima rasti gana aktyviai dirbančių sliekų. Visa tai padeda gerai prigyti neseniai pasodintiems ir sėkmingai peržiemoti jauniems, pradėjusiems derėti augalams, palengvina jų priežiūrą pavasarį.

Ypač mulčią mėgsta žemakamienės obelys su nedidelėmis lajomis. Plonos tokių vaismedžių šaknys užauga iki mulčio ir, atsargiai jį praskleidę, jas pamatytume. Gerų rezultatų duoda uogakrūmių mulčiavimas. Apie juos geriausia paskleisti lapų, smulkintos žolės ir stiebų mišinį.

Kadangi lapuose gali likti ligų sukėlėjų, tikslinga vienoms kultūroms mulčiuoti naudoti kitų kultūrų lapus ir stiebus. Visiems uogakrūmiams tinka pjuvenos, drožlės ir medžių žievė, tik jie turėtų būti visiškai arba pusiau sutrešę. Gerų rezultatų duoda braškių mulčiavimas kompostu, spygliuočių medžių pjuvenomis, sumaišytomis su spygliais. Šios medžiagos apsaugo uogas nuo purvo ir suteikia joms ypatingo skonio bei aromato.

Nepamirškime gėlynų

Gėlynų augalams, ypač rožėms, mulčiuoti vietoje brangaus deficitinio mėšlo galima naudoti medžių žievės kompostą, nuo kurio pagerėja dirvos struktūra ir jos drėgnumas, sumažėja priežiūros darbų. Labai naudingos smulkintos šakos ir augalų stiebai, sumaišyti su medienos atliekomis. Geriausi rezultatai gaunami, kai minėtų medžiagų sluoksnis būna 6–7 cm storio.

Nustatyta, kad lyjant lietui, laistant ir panašiais atvejais labai smulkios mulčio dalelės nors ir nugrimzta gilyn, bet bendra struktūra nesikeičia ir jos aktyviai sąveikauja su dirva. Be to, suaktyvėja mikrobai. Šios veiklos rezultatas yra mulčio irimas ir humuso susidarymas. Dirvoje gerai laikosi drėgmė, negali augti piktžolės, nesusidaro pluta, trukdanti medžių ir krūmų šaknų augimui. Purus mulčias greičiau įšyla, ir augalai pradeda anksčiau ir greičiau vegetuoti.

Pixabay nuotr.