Sodas, gimęs iš žvilgsnio pro langą
Jelenos Zaiko sukurtas sodas Klaipėdos rajone – puikus pavyzdys, kaip mažytė, beveik atsitiktinė idėja pamažu gali virsti aistringu hobiu ar net naujos veiklos pradžia. Šiandien prašalaitis, žvelgdamas į vešlų sodą, vargiai patikėtų, kad tai – intuityvus sodininkės mėgėjos kūrinys, o ne kruopštus, žiniomis paremtas profesionalės šedevras.
Nuo vežimų ratų ir angliškų rožių
Jelena tikina, kad sodo atsiradimo istorija nėra ypatinga. Viską ji kūrė intuityviai, be planų, vizijų. Prieš penkiolika metų, vykstant šeimos namo statyboms, žvalgymasis pro langą moteriai buvo lemtingas: „Kieme zujant sunkvežimiams, žiūrėjau pro svetainės langą ir galvojau, kaip būtų smagu, jei galėčiau matyti gėlyną. Išėjusi paprašiau vairuotojo iškratyti priekabą žemių – taip kieme atsirado mano pirmasis gėlynas.“
Namo statyba ir sodo kūrimas vyko vienu metu. „Aš norėjau, kad būtų ir žalios vejos vaikams bėgioti, ir gėlynas, ir daržas, kad galėčiau pasiskinti prieskoninių augalų“, – pasakoja Jelena. Tiesa, semtis žinių ji galėjusi vien iš žurnalų, nes socialiniai tinklai anuomet gyvavo vos pirmus metus.
Pašnekovė tvirtina, kad sodas išgyveno daugybę stadijų ir turėjo daug stilių. Pradžioje jis labiau priminė kaimo turizmo sodybą: kieme riogsojo senovinės rogės, ant sienų kabėjo vežimų ratai. Kiek vėliau moteris, nuvykusi į Angliją, įsimylėjo angliškus sodus ir įsigijo daugybę rožių. Deja, naująją aistrą lydėjo nusivylimas – jau po pirmos žiemos pusė susodintų rožių nušalo. Pabandžiusi dar kelerius metus „žaisti“ su rožėmis, Jelena galiausiai nusprendė, kad šis užsiėmimas reikalauja pernelyg daug priežiūros. Tarusi, kad sodas – ne darbas, o hobis, ji pasiryžo sodinti vien nereiklias gėles. Šiandien sode yra likusios tik pačios ištvermingiausios rožės, kurios žiemoja nedengtos. Kiti augalai iš savo šeimininkės taip pat prašo vien minimalios priežiūros.
Naujiems augalams – svarbus atrankos kriterijus
Jelena sako, kad gėlės ją privertė įgyti ir antrą specialybę – šiuo metu ji baigia kraštovaizdžio dizaino studijas Vilniaus kolegijoje. Studijos kiek pakoregavo jos požiūrį į sodo kūrimą, vienur kitur moteris pastebėjo padariusi klaidų. Tačiau ji nelinkusi graužtis, nes svarbiausią tikslą pasiekė – sukūrė sodą, kuris džiugina.
Be to, floristiniai kursai Jeleną įkvėpė įkurti kūrybines dirbtuves namuose. Dabar čia susirinkusios moterys mokosi rišti puokštes, pinti vainikus, gaminti žvakes su floristiniais intarpais.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. gegužės mėnesio numeryje.
