Sodininko užrašai žiemą
Apie veislių atsparumą šalčiui
Paprastai augintojai parduodami vienos ar kitos veislės vaismedį pasako, kad jis (obelis, kriaušė, vyšnia ir t. t.) ištvers, tarkim, iki –25 °C šaltį. Įsigyjame, džiaugiamės, pasibaigia žiema, prasideda pavasaris, o atsparusis vaismedis ima ir nepabunda. Kas gi ne taip?
Teigti, kad konkreti veislė atspari konkrečiai neigiamai temperatūrai galima, tačiau tai nėra visiškai teisingas teiginys. Svarbios yra papildomos aplinkybės, vaismedį įsigijusio sodininko sąmoningumas ir sodo augalų priežiūros žinios. Atsparumas šalčiui – kiek sudėtingesnis reiškinys, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tarkime, labai atsparios veislės obelis nuo pavasario iki rudens netręšiama, suserga, užpuolama kenkėjų, rudenį nemulčiuojama, nebaltinama. Toks augalas, nors ir labai atsparus šalčiui, yra paliktas likimo ir šalčio valiai. Juk sodininkas yra įsitikinęs, kas atlaikys didelį šaltį… Negalima taip nei galvoti, nei elgtis. Būtina sode auginti rajonuotas vaismedžių veisles ir jas prižiūrėti laikantis taisyklių. Kartais šalčiui atsparias veisles išeliminuoja nepalankios aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, dideli ir staigūs šalčiai po ilgalaikio atlydžio. Net atspariausios veislės tokiomis sąlygomis lengvai žūsta.
Jei stratifikuoti, tai tik kartą
Daugumai sodo vaismedžių sėklų reikalinga stratifikacija – apdorojimas šalčiu, kad sudygtų. Namuose jas galima sudėti į šaldytuvą, į vaisių skyrių, o pavasarį ištraukti ir pasėti. Negalima sėklų stratifikuoti šaldytuve, o vėliau, žiemos pradžioje, – sėti lauke, inspekte. Po pirmos stratifikacijos sėklos jau pabunda ir ima dygti, o šaltis jas sunaikina.
Sniegas ir vaismedžių „traumos“
Nors kelios pastarosios žiemos šykštėjo sniego, šiųmetinė gali būti visiškai kitokia. Sinoptikai prognozuoja ją šaltą ir snieguotą. Ką blogo sode gali padaryti gausus sniegas?
Labiausiai gali nukentėti nykštukiniai, žemaūgiai vaismedžiai, kurių lajos nedidelės. Dažniausiai lūžta žemiausios šakelės, ant kurių susikaupia daugiausia sniego. „Traumų“ tikimybė išauga, kai oro temperatūra artima 0 °C ir krenta šlapias sniegas. Jei vaismedis pasodintas užuovėjoje, už aukštos tvoros, lūžių tikimybė dar labiau padidėja, nes besikaupiančio sniego nenupučia vėjas. Nukentėti gali ir tie vaismedžiai, kurie auga netoli stogo – nuo jo staiga pajudėjusi balta lavina gali nulaužti net dideles šakas.
Ką daryti? Paremkite šakas taip, kaip ir esant gausiam derliui. Tarp atramos ir šakos įdėkite audinio ar gumos gabalą. Dideles šakas paremkite 2/3 atstumu nuo kamieno. Būsimo sodo vaismedžius sodinkite toliau nuo namo.
Ką daryti su sulūžusiomis šakomis? Jei jos didelės, reikia sutvarkyti kuo greičiau. Genėjimo įrankiai nupjaukite šaką. Žaizdą užtepkite sodo tepalu. Smulkių šakelių galima nejudinti iki kovo pradžios.