Sušalote? Prašom į pirtelę! Kalbame apie vantas
Už lango vis dar žiema, reikės palaukti, kol viskas sužaliuos. Užtai galime džiaugtis įvairiomis gamtos gėrybėmis, kurių nepatingėjome pasiruošti vasarą ir rudenį. Tai žolelės arbatoms, džiovintos uogos ir uogienės, grybai ir vantos.
Tradicinė beržinė
Pati tradiciškiausia ir populiariausia vanta rišama iš beržo šakelių, nes šio medžio lapeliai – tikri gyduoliai. Juose esantys eteriniai aliejai, saponinai, glikozidai, vitaminai, mineralai, rauginės ir kitos aktyviosios medžiagos dezinfekuoja, gydo odos pažeidimus, skatina prakaitavimą, iš organizmo valo šlakus, palengvina kvėpavimą, ramina, masažuoja, gerina medžiagų apykaitą ir turi daug kitų gerų savybių. Pasivanojus beržine vanta, oda tampa švelni, lygi ir elastinga. Su ja galima švelniai nuglostyti ir plaukus – jie taip pat taps purūs, sustiprės šaknys, sumažės pleiskanų. Iš beržo šakelių surišta ir tinkamai išmirkyta vanta, palyginti su kitų augalų vantomis, būna ypač švelni, todėl tinka vaikams ir visiems žmonėms, kurių oda yra jautri. Ja vanotis nepatariama tik tiems asmenims, kurie turi inkstų problemų.
Beržinę vantą geriausia rišti tada, kai medžio lapeliai jau būna visiškai užaugę, bet dar nepasidarę šiurkštoki. Jos dydis priklausys nuo jūsų rankos dydžio: kad būtų patogu delnu apglėbti ir laikyti, užtenka apie 35–40 plonų šakelių ryšulėlio. Negalima džiovinti saulėtoje vietoje, geriausia – vėjų perpučiamoje. Kartkartėmis reikia patikrinti, ar lapeliai nepelija.
Moteriška vanta
Dar vienas populiarus medis – liepa. Jo vantos dažniausiai rekomenduojamos moterims, nes yra švelnios. Vyrams jos irgi puikiai tinka. Lietuvoje auga kelių rūšių liepos. Pačios geriausios vantos rišamos iš mažalapės (Tilia cordata) ir didžialapės (T. macrophylla) liepos šakelių. Naudojamos tiek žaliuojančios, tiek ir žydinčios šakelės – abejos turi gydomųjų savybių.
Liepinės vantos savybės yra panašios į beržinės: padeda sergant peršalimo ligomis, mažina uždegimus, skatina prakaitavimą, ramina, mažina nervinę įtampą, kelia nuotaiką, teikia energijos, veikia kaip baktericidinė priemonė, iš organizmo šalina chloridus, mažina sąnarių reumato ir podagros, galvos skausmus, gydo nedideles žaizdas. Ja išsipėrus, oda pasidaro švelnesnė, geriau gyja randai, mažėja plaukų slinkimas ir veido raukšlės. Gerųjų savybių galima išvardyti ir daugiau, kai kurios iš jų įrodytos ir moksliškai, o mūsų protėviai ir taip puikiai žinojo, kokia gera yra liepinė vanta.
Vyriška vanta
Jeigu liepinę vantą vadiname moteriška, tai vyriška, be abejo, yra surišta iš ąžuolo šakelių. Ąžuolas iš tiesų pasižymi stipria energija. Iš jo žievės, gilių ir lapų gaminami vaistai vartojami nuo gilios senovės, o šakelių vantas naudodavo ne vien gydymui, bet ir atliekant ritualines apeigas. Lapuose, kaip ir žievėje, gausu raugų, ypač taninų, mineralų, krakmolo, baltymų, pektinų, eterinių aliejų ir kitokių medžiagų. Taninai pasižymi tuo, kad patekę ant odos kartu su baltymais sudaro apsauginę plėvelę ir taip stabdo kenksmingų mikroorganizmų veiklą.
Ąžuolinės vantos malšina skausmą, gydo įvairias odos ligas, mažina arterinį kraujospūdį, infarkto ir insulto riziką. Jei turite pleiskanojančius plaukus, juos švelniai pavanokite – turėtų padėti. Šios vantos taip pat gelbsti sergant reumatu, gydo pragulas, opas, nudegimus ir nušalimus. Jos pagelbės ir žmonėms, kurių kojos smarkiai prakaituoja ir skleidžia nemalonų kvapą. Priešingai nei daugelį kitų vantų, ąžuolines geriausia rišti vasaros antrojoje pusėje, rugpjūčio mėnesį.
Pixabay nuotr.
