Svogūnų kenkėjai
Svogūninė musė (Hylemyia antiqua) svogūnams padaro daugiausia žalos. Pažeisti jie skursta, neauga, nuo viršūnėlių gelsta, vysta. Raunant laiškai nutrūksta, o ropelės lieka žemėje. Pasėliai išretėja. Pažeistus augalus puola puvinius sukeliantys mikroorganizmai. Pavasarį musės pradeda skraidyti žydint alyvoms, vyšnioms, pienėms. Lietingi, tuo laiku vėsoki orai nepalankūs musėms skraidyti ir kiaušinėliams dėti. Dėl sausų karštų orų dalis kiaušinėlių žūsta, nemažai jų sunaikina naudingi vabzdžiai grobuonys. Daugiau žalos šis vabzdys padaro nedideliuose daržuose, kai svogūnai auga pavėsingose vietose, nekeičiant vietos, dažniau kenkia tankiems pasėliams. Musės yra 6–10 mm ilgio, šviesiai pilkos, juodomis kojomis. Prie svogūnų ar tarp laiškų krūvelėmis jos deda 1 mm pailgus baltus kiaušinius. Išsiritusios lervos įsigraužia į ropeles ir ten kenkia apie tris savaites iki birželio pradžios, užauga iki 10 mm. Baigusios vystytis jos virsta rudomis lėliukėmis. Antros kartos musės pradeda skraidyti liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, lervos kenkia iki rugsėjo, neretai baigdamos vystytis saugyklose. Žiemoja lėliukės žemėje, iki 15 cm gylyje.
Svogūnus taip pat puola daiginės muselės (Dellia platura, D. florilega) lervos. Jos pažeidžia dygstančias sėklas ir daigus, ypač pavasarį, kai dirvožemis yra vėsus ir drėgnas. Šie kenkėjai paprastai pasirodo dirvose, kur daug neperpuvusių organinių medžiagų.
Tabakinis tripsas (Thrips tabaci) yra visaėdis (polifaginis) kenkėjas, kenkiantis daugeliui augalų, tarp jų svogūninėms daržovėms ir dekoratyviniams augalams tiek lauke, tiek šiltnamiuose. Labai gali nukentėti svogūnai, auginami dėl laiškų – ant jų atsiranda balsvų dėmių. Lapai blykšta, vėliau paruduoja ir nudžiūsta. Palankiomis sąlygomis augalai žūsta. Ant lapų (ypač jų pažastyse), ūglių ir žiedų randami nedideli, 1 mm ilgio suaugę tripsai, nimfos ir judrios šviesiai geltonos lervos. Jie siurbia sultis. Suaugę tripsai žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje, po augalinėmis liekanomis, sėjinukuose, skiltelėse. Kai orai būna palankūs, šilti ir sausi, lauke išsivysto keletas generacijų. Vienos generacijos vystymasis trunka apie 30 dienų. Lauke kenkėjai suaktyvėja gegužės mėnesį. Žalingumo laipsnis – 6–8 tripsai ant augalo. Dažni lietūs ar laistymas apsunkina jų vystymąsi ir plitimą.
Svogūninių kandžių (Agrolepia assectella) drugeliai nedideli, apie 8 mm, išskleistais sparneliais – 15 mm ilgio. Priekiniai sparnai rudi su ryškiomis dėmelėmis, užpakaliniai sidabriškai pilki. Patelės ant apatinės laiškų dalies, kartais dirvos paviršiuje prie pat augalo deda apie 0,5 mm ilgio gelsvus, ovalius pavienius kiaušinius. Vikšrai yra 10 mm ilgio, gelsvai žalsvi su rudomis karpelėmis. Pirmoji generacija kenkia birželio–liepos mėnesiais, labiau pažeisdama svogūnų laiškus. Laiškuose matomos šviesios išilginės dėmės – minos. Pažeistieji gelsta ir džiūsta. Antros kartos vikšrai rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais puola sėklinius pasėlius, griaužia žiedynkočius ir žiedynus. Svogūninės kandys masiškai išplinta tik sausomis karštomis vasaromis. Dažni lietūs apsunkina drugelių skraidymą ir nuplauna nemažai kiaušinėlių. Rudenį išsiritę drugiai žiemoja po įvairiomis priedangomis.
Svogūniniai vakariniai paslėptastraubliai (Ceuthorrhynchus suturalis) – 2,5–3 mm ilgio juodi vabalai su baltų žvynelių juosta ant nugarėlės. Pabaidyti jie slepia straubliukus ir krenta žemėn. Anksti pavasarį, balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje, kai temperatūra pakyla iki 8–9 oC, šių vabalų galima rasti ant svogūnų laiškų. Ovalius geltonus kiaušinėlius patelės deda į laiškų vidų. Lervos yra 7 mm ilgio, geltonos, graužia laiškų vidinės sienelės minkštimą neliesdamos išorinio epidermio. Ties pažeista vieta išorėje matomi išilginiai pusiau permatomi langeliai. Laiškai pagelsta, nulinksta į pažeidimo pusę, iš vidaus būna užteršti išmatomis ir netinka maistui.
Lervos kenkia 2–3 savaites. Suaugusios išgraužia angas prie lukštų pagrindo, įlenda į dirvą ir ten virsta lėliukėmis. Liepos pabaigoje išsirita antros kartos vabalai, ir jų lervos kenkia iki rudens. Paslėptastraubliai žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje po augalinėmis liekanomis. Jie gali būti žalingesni dėl laiškų auginamiems svogūnams.
Svogūninis lapgraužis (Lilioceris merdigera) – retas lokalinis kenkėjas. Dažniau randamas daržuose, nedideliuose plotuose. Vabalai oranžiškai raudoni, iki 8 mm ilgio. Lervos yra 7–8 mm ilgio, gelsvai pilkšvos, storos. Kūnas šiek tiek gleivėtas, padengtas rudai pilkšvų ekskrementų sluoksniu. Blizgančius ovalius raudonus kiaušinėlius lapgraužiai deda krūvelėmis po 5–20 gegužės–liepos mėnesiais. Lervos ir vabalai graužia svogūnų, česnakų, porų ir kitų lelijinių šeimos augalų lapus, stiebus ir žiedus. Vabalai žiemoja po nukritusiais lapais, tarp augalų likučių ir viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Pixabay nuotr.
