Klausk specialisto
576 klausimai.
Koks tinkamiausias laikas ir patikimiausias būdas (būdai) pasidauginti pelargonijų ir brugmansijų? Ačiū!
Atsakymas:
Pelargonijos dauginamos sėklomis ir auginiais. Sėklos sėjamos šiltnamiuose sausio mėnesį. Iš sėklų išauginti augalai paržysta po 5–6 mėnesių. Auginiais pelargonijas geriausia dauginti pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, bet galima ir vasarą, o šiltame kambaryje papildomai apšvietus – visus metus. Padauginti auginiais augalai gali žydėti jau po 1–2 mėnesių. Brugmansijas lengva dauginti auginiais pavasarį ir vasarą.
Laba diena. Iš šakelių užsiauginome kūgines tujas (4 m.). Praėjusiais metais susodinome gyvatvorę, viskas buvo puikiai. Šiemet po pavasario pradėjo stipriai trūkinėti tujų kamienai ir džiūsta šakelės. Tujos apie 1 m aukščio. Kas nutiko? Ar dar galima tujas išgelbėti, ar jau reikia iškasti? Ačiū.
Atsakymas:
Pagal išorinius požymius ne visada įmanoma atpažinti augalų ligas. Šakelės džiūsta dėl grybinių ligų, mikroelementų dirvožemyje trūkumo, netinkamos auginimo vietos. Kamienai dažniausiai suskilinėja po šaltos žiemos, kai augalai būna gausiai tręšti azotinėmis trąšomis. Įvertinkite, ar Jūsų tujos auga tinkamomis sąlygomis: augimo metu gauna saulės šviesos, dirvožemis neperdžiūva ir neužmirksta. Naudokite tik spygliuočiams skirtas trąšas. Iškarpykite ir sunaikinkite visas džiūstančias šakeles.
Laba diena. Labai neįprastas klausimas: naktimis kažkas išvolioja augančius augalus, juos išlaužo, sumaišo su žemėmis. Yra atvejų, kai išjudinta žemė, lyg išknista, bet vagelė paviršiuje. Įtariame kažkokį žvėrelį-kenkėją, bet kaip jį pagauti? Ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, koks gyvūnas lankosi Jūsų sode. Tikriausiai vienintelis patikimas būdas – stebėjimo kamera. Po nakties peržiūrėsite vaizdo įrašą ir matysite, kas ten buvo. Ne visus laukinius gyvūnus yra lengva pagauti ir jo nesužalojant išgabenti į kitą vietą. Gal yra galimybė kaip nors apsaugoti augalus vielos tinklo tvorelėmis, apsmaigsčius lazdelėmis ar apjuosus tinklu.
Sveiki. 2016 pavasarį pasodinau slyvą ’Jubiliejum’. Prigijo ir gražiai atrodo. Pastebėjau, kad ji atrodo tarsi sidabrinė, lapeliai šviesūs. Diagnozė, manau, – sidabraligė. Bet niekaip nerandu, kokių priemonių imtis, kad medelį pagydyti nuo šios ligos.
Atsakymas:
Slyvų sidabraligę sukeliantys grybai plinta medienoje, todėl išgydyti medį purškiant fungicidais nepavyks. Jei ligos pažeistas visas medis, belieka jį išrauti ir medieną sudeginti. Jei pažeistos atskiros šakos, išjauti jas ir toliau stebėti medį. Sidabralige slyvos užsikrečia nuo senų, nudžiūvusių medžių, kurių medienoje išplitusi grybiena, o ant žievės matosi tik nedideli sporas skleidžiantys vaisiakūniai.
Sveiki. Persisodinom medelius / gyvatvorę. Parsivežėm iš kito sklypo ir tą pačią dieną pasodinom. Aukštis maždaug 1,6 m. Visi lapeliai nurudavo. Galvojam, ar ją visą kirpt iki maždaug 1 m aukščio, ar tik tuos lapus nupjaut ar palikt taip, kaip yra, o kitais metais viskas bus gerai. Laukiam patarimo.
Atsakymas:
Gaila, kad neparašėte, kokios rūšies gyvatvorės medelius ir kokią dieną sodinote. Jei tai darėte birželio mėnesį, tai būtina atminti, kad tokiu metu visi sumedėję augalai yra labai jautrūs persodinimui. Iškasant per 1,5 m aukščio medelius neišvengiamai stipriai pažeidžiamos šaknys, sutrinka augalo vandens įsisavinimas. Dabar būtinai nugenėkite augalus, palikdami trumpus pernykščius ūglius – tai palengvins prigijimą. Pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės. Negarantuojame, kad visi augalai prigis, ir nežinodami medelių rūšies dėl priežiūros daugiau patarti negalime.
Laba diena. Pavasarį pasisodinau koloninės trešnės sodinuką. Laisčiau ją, kad prigytų. Buvo išsproginusi žalių lapelių. Bet kad ir kaip stengiausi, kad ji prigytų, pastebėjau, kad lapeliai pradėjo ruduoti ir kristi. Pati viršūnė buvo apdžiūvusi, bet nukirpus apdžiūvusią viršūnėlę, toliau medelis yra žalias. Norėjau sužinoti, ar dar įmanoma atgaivinti medelį, nes ant sodinuko beveik neliko lapelių. Labai ačiū už atsakymą.
Atsakymas:
Atvežtiniai koloninių trešnių sodinukai neretai būna laikyti šiltnamyje ir pradėję sprogti ar net išauginę lapelius šiltnamio sąlygomis. Persodinti į lauką tokie medeliai ilgai adaptuojasi. Šių metų pavasaris augalams buvo nepalankus – vėlyvos šalnos galėjo pažeisti daugumą jautresnių augalų. Neskubėkite išrauti sodinuko. Tik nuskinkite sudžiūvusius lapus, pasirūpinkite, kad netrūktų drėgmės – galbūt atsigaus.
Pernai pasodinau hortenziją. Žydėjo. Šiais metais iš žemės išlindo 6–8 cm ūgliukai ir augimas sustojo. Ką padariau ne taip? Ir ką daryti?
Atsakymas:
Gaila, bet nežinome, kokią hortenziją Jūs pasodinote. Galbūt tai viena iš didžialapės hortenzijos veislių. Šios rūšies hortenzijos jautrios šalčiui, nepridengtų augalų stiebai žiemomis stipriai apšąla arba nušąla iki žemės paviršiaus. Pavasarį išaugę jauni ūgliai gerai vystosi tik esant pakankamai drėgmės ir šilumos, bet tik kai kurios veislės sukrauna žiedynus ant vienmečių ūglių. Hortenzijos auginamos apydrėgnėje silpnai rūgščioje dirvoje, šviesiame pusšešėlyje arba atviroje nekarštoje vietoje.
Mano žieminiai česnakai tik dabar pradeda leisti žiedynstiebius. Draugai ir pažįstami jau ir užmarinuot, užsišaldyt šiuos skanėstus spėjo. Bėda, kad beveik visi mano česnakų žiedynstiebiai jau pažeisti kenkėjų, ėda kažkokios kirmėlaitės. Ar neprarasiu ir galvučių derliaus? Ką daryti kitais metais, kaip išvengti kirmėlių? Perliejau česnakų stiebus sūdytu vandeniu, bet to neužteko. Lysvė mulčiuota, pavasarį patręšta pelenais.
Atsakymas:
Nematydami bandome spėti, kad „kažkokios kirmėlaitės“ gali būti svogūninio paslėptastraublio lervos. Jos vystosi svogūnų laiškų ir česnakų žiedynstiebių viduje. Stipriau kenkėjų pažeisti augalai gelsta, nusilpsta. Pasūdytas vanduo čia nepadės. Jei česnakų nedaug ir norite žiedynstiebius rinkti maistui, bandykite – kiek pavyks – surinkti ir sutraiškyti šių kenkėjų. Jei lervų labai daug, verta nupjauti žiedynstiebius ir sunaikinti. Pasiekusios brandą svogūninio paslėptastraublio lervos čia pat dirvoje virsta lėliukėmis, iš kurių vėliau išsirita vabalai ir vėl viskas kartojasi. Nuėmę derlių giliai perkaskite žemę, kitais metais česnakus sodinkite kitoje vietoje ir šalia pasėkite atbaidančių augalų: petražolių, morkų, kalendrų. Galvučių derlių gali sunaikinti per kenkėjų padarytas žaizdeles išplitę įvairūs puviniai arba svogūninių musių lervos.
Šiais metais pražydo šilkmedis, bet visi žiedai nukrito. Kodėl?
Atsakymas:
Daugeliui gegužės mėnesį žydėjusių augalų pakenkė vėlyvos šalnos. Pabandykite prisiminti, kuriomis dienomis skleidėsi šilkmedžio žiedeliai, ir ar tomis naktimis nebuvo neigiamos temperatūros.
Laba diena. Penkti metai sode auginau abrikosą Pastaruosius porą metų pavasarį pasireikšdavo, greičiausiai ,moniliozės reiškiniai, kuriuos nesunkiai įveikdavo fungicidai. Šį pavasarį, nežiūrint savalaikio (pradedant vario preparatais) ir kompleksinio gydymo, liga įveikė visą medelį, teko jį nupjauti. Iš palikto apie pusmetrio aukščio stuobrio išaugo sveikai atrodančios atžalos.
Ar yra prasmė iš atžalos formuoti medelį, ar tai bus tik grybinių ligų plitimo židinys? Dėkoju.
Atsakymas:
Jei atžalos išaugo ne iš poskiepio, verta pabandyti suformuoti naują medelio vainiką. Pasirinkite 2–3 stipriausias, iš skirtingų kamieno pusių augančias atžalas, palenkite nuo vertikalios padėties į šalis. Būtinai naudokite profilaktines priemones nuo grybinių ligų.
Laba diena. Per pradedančias žydėti braškes pralėkė šalna - žiedų viduriukai pajuodo, žiedai nukrito. Bet dabar džiūsta visi pasirodantys žiedpumpuriai - tik išlenda pumpuro užuomazga ir jau nurudęs. Pradedu įtarti, kad gal čia jau ne šalna kalta, gal serga braškės. Ką daryti, kaip suktis iš bėdos? Ačiū.
Atsakymas:
Džiūstantys žiedpumpuriai – tai tik vienas ligos požymių. Reiktų įdėmiai apžiūrėti braškyną: ar nėra ant lapų netaisyklingų šviesių žalsvų ar gelsvų dėmių, rudų taškelių, pilkų apnašų – tai padėtų tiksliau nustatyti ligą. Žiedpumpuriams gali pakenkti ir virusinės, ir grybinės braškių ligos. Virusų pažeistas braškes beliktų tik išrauti ir sunaikinti, o naują braškyną sodinti kitoje vietoje. Nuo grybinių ligų gelbėtų fungicidai. Šiuo metu parduotuvėse rasite Score 250 EC ir Topas 100 EC.
Laba diena, auginu raganę, tačiau šiemet nekrauna žiedų, lapija graži. Patręšėm, ką daryti?
Atsakymas:
Gaila, kad neparašėte, kokią raganę auginate. Žiedų gali nesukrauti apšalusios, per stipriai nugenėtos, sergančios raganės. Skirtingos raganės žiedus krauna ne vienu metu – yra ir gegužę žydinčių, ir tik antroje vasaros pusėje žiedus kraunančių. Jei lapai gražūs ir augalas auga vešliai, belieka tik laukti.
Laba diena. Auginu dvi trešnes. Joms jau penkeri metai. Šiais metais abi žydėjo gausiai, bet vaisiai vienai vysta dar neprinokę. O kitai vaisiai praktiškai neišsivystė, visi suvyto. Taip buvo ir pernai, tik žydėjo labai mažai. Tai uogų ragavau tik nuo vienos ir tik kokias penkias. Ką daryti?
Atsakymas:
Vaisiai neišsivysto, jei trešnės pažeistos grybinių ligų arba yra nepakankamas maisto medžiagų kiekis dirvožemyje. Atkreipkite dėmesį, ar sveiki, lygiai žali yra medžių lapai. Įvairios dėmės, tašeliai padėtų atpažinti ligą. Prisiminkite, kada ir kokiomis trąšomis tręšėte vaismedžius, kada tikrinote dirvožemio pH. Dėl mikroelementų, ypač magnio trūkumo gali sutrikti kitų maisto medžiagų pasisavinimas, augalai suserga neinfekcinėmis ligomis.
Sveiki, kai kurių veislių paprikų kotai nuo pat žemės apaugę šakelėmis. Ar reikia jas nugenėti? Ačiū.
Atsakymas:
Reiktų apžiūrėti, ar gerai išsivysčiusios paprikų viršūnės, ar yra šakelių viršutinėje 1/3 stiebo dalyje. Jei viršūnės sveikos ir šakojasi, apatines šakeles verta iškarpyti, nes jos bus užpavėsintos ir derliaus neduos. Bet dažnai nuo pažemės šakojasi paprikos pažeistomis viršūnėmis. Tokioms verta palikti po 2-3 stipriausias apatines šakas. Atsižvelkite į augalų augimo tankumą, genėkite taip, kad šakelės nesiglaustų viena prie kitos.
Azalija pasodinta kartu su rododendrais anksčiau žydėjo, bet pernai ir šį pavasarį žiedų daug, bet nežydi ir atrodo, kad nebežydės. Žiedai lyg sukietėję, auga lapai. Gal kenkia rododendrai? Azalija auga 6 metus. Patarkite. Ačiū.
Atsakymas:
Azalijos yra tos pat rododendrų genties augalai, tik kitų rūšių. Jų auginimas, tręšimas beveik nesiskiria. Augalai gali augti vienas šalia kito, tik jei vienas kuris žymiai didesnis nepradeda stelbti mažesnio. Neišsiskleidžia, sudžiūva ant šakelių apšalę žiedų pumpurai. Pasirūpinkite tinkamai patręšti abu krūmus, laistykite per sausras ir laukite palankesnių metų – vėl sužydės.
Laba diena, auginu kelis rododendrų krūmus maždaug 10 metų. Jie gausiai žydėdavo kasmet, tačiau pernai pavasarį situacija pasikeitė. Po žiemos atrodė, kad žydės gausiai, tačiau buvo vos keli žiedai, o kiti užmegzti žiedai neaugo ir liko neprasiskleidę. Juos nuskynus pasimatė rudos spalvos vidinė žiedo dalis, nors išorėje spalva žalia. Pamaniau, kad gal nepakanka kokių nors medžiagų, todėl patręšiau kompleksinėmis trąšomis. Po šios žiemos atrodė, kad vėl žydės gausiai, tačiau pasikartojo ta pati situacija. Kokios gali būti priežastys ir ką daryti? Ačiū.
Atsakymas:
Rododendrus tręšti reiktų tik šiems augalams skirtomis trąšomis, nes būtina palaikyti rūgštinę dirvos reakciją. Žiedai neišsiskleidžia, jei pažeidžiami šalčio, nudžiovinami saulės spindulių ar vėjo. Ligos rododendrus puola retai, dažniau augalai nukenčia dėl drėgmės trūkumo ir netinkamo dirvos pH.
Laba diena, norėčiau paklausti, kodėl arbūzų lapai sukasi?
Atsakymas:
Arbūzai – reikli, šilumą mėgstanti daržovė. Lapai riestis, deformuotis gali dėl netinamų auginimo sąlygų. Jiems optimali temperatūra dieną – 22–28 laipsniai, naktį – 18–23 laipsniai. Laistomi gausiai, tik šiltu vandeniu. Šaknys jautrios didelei druskų koncentracijai ir oro trūkumui, todėl tręšiami dažnai ir nedideliais kiekiais, dirvos paviršius dažnai ir negiliai supurenamas. Lapai gali deformuotis dirvoje trūkstant kalcio ir boro.
Sveiki, savo sklype auginu tris įvairaus amžiaus 4, 10 ir 12 metų trešnes, kurios puikiai derėjo ir augo. Šaknų plotą nurūgštinu ir mulčiuoju pjaunama žole. Pavasarį, vasario–kovo mėn., nubalinu, vegetacijos pradžioje purškiu nuo kenkėjų. Bet šiuo metu, gegužės antroje pusėje, trešnių kamienų žievė ėmė trūkinėti išilgai ir labai dideliais plotais. Praktiškai atšoka nuo kamieno visu perimetru. Vyriausios trešnės lapai jau pradėjo vysti ir gelsti, užmegztos uogos jau suvyto. Kokia galėtų būti priežastis?
Atsakymas:
Dažniausiai vaismedžių žievė trūkinėja dėl saulės spindulių ir šalčio poveikio žiemos antroje pusėje ir anksti pavasarį. Todėl vaismedžius geriausia balinti rudenį. Kita priežastis – prasidėjusios ligos. Tiksliai ligą galima nustatyti tik laboratorijoje. Kartais infekcijai patekti užtenka ir nedidelių žaizdelių kamieno ar šakų žievėje. Jei atšoko ir apmirė dideli žievės plotai, medžio nebeišgelbėsite. Jį reiktų kuo greičiau nupjauti ir išvežti iš sodo, kad neliktų galimo infekcijos šaltinio. Nedidelius žievės įtrūkimus išvalykite, pašalinkite negyvus kraštus, žaizdą apipurkškite fungicidais.
Sveiki sode 6 metai auga 2 slyvos. Buvo labai gražūs medeliai ir davė vaisių. Bet šįmet net neišsprogo. Kas įvyko? Tas pats su šilkmedžiu, nors jam taip pat 5 metai. Patarkite, ar laukti kitų metų, ar iškasti? Ačiū.
Atsakymas:
Geriausia patikrinti, ar gyva medžių žievė: keliose vietose ant plonesnių ir storesnių šakų pralupkite žievę ir pažiūrėkite. Gyva žievė būna žalsva ar balta, minkšta. Negyva – gelsva ar ruda, sausa. Jei yra šakų su gyva žieve, medelius reiktų pagenėti ir dar palaukti – kartais atsprogsta iš po žieve esančių miegančiųjų pumpurų. Tik negyvus medžius su visai sausa žieve reikia išrauti, kad jie netaptų kokių nors ligų šaltiniu. Po žiemos medžiai žūsta dėl įvairių priežasčių. Galėjo pakenkti neįprastai anksti prasidėję šalčiai ir sniegas (augalai nespėjo sumedėti ir stipriai apšalo), prasidėjo kokios nors ligos ar pažeidė kenkėjai.
Šį pavasarį pirkau 2 rudenines obelaites. Vienos pradėjo tamsėti lapų krašteliai jau pradėjus žydėti,o kitos lapelio nė vieno nėra. Kas per problema: ar liga kokia,o gal mažai laistėme? Ačiū, lauksiu atsakymo.
Atsakymas:
Gaila, kad nežinome, kokių veislių obelaites Jūs pirkote, kaip sodinukai buvo laikyti anksčiau, kiek laistėte ir kaip buvo paruošta žemė medeliams. Todėl tikėtina, kad didžiausią žalą sodinukams padarė pavasarinės šalnos. Apšalusių lapelių kraštai patamsėja, džiūva, o apšalę pumpurai gali ir neišsiskleisti. Pasodintus medelius pirmuosius metus būtina reguliariai laistyti, kad žemė visada būtų apydrėgnė. Rauti ir išmesti obelaičių neskubėkite, dar bent mėnesį stebėkite jų būklę. Prigijusius, pradėjusius augti patręškite vaismedžiams skirtomis trąšomis (jei trąšų nebuvo įmaišyta į žemių mišinį sodinimo duobėje.
